Po 65 metų sugrįžo paspirtukas. Anais laikais pakakdavo dviejų nemažų guolių nuo krovininės mašinos, lentos gabalo ir keliolikos vinių. Nagingi tėčiai savo vaikams per porą valandų sumeistraudavo tą paspirtuką, ir vaikai linksmai dardėdami lėkdavo šaligatviais ir „brukavotomis“ Švenčionių gatvėmis. Kiti nuo medinių kopūstų statinių numaudavo kokį lanką, iš vielos sulenkdavo kablį ir su tuo lanku, keldami didžiausią triukšmą, lėkdavo gatve. Dabar paspirtukai perkami parduotuvėje, daugelis turi variklį, akumuliatorių šviesas ir dar nežinia ką...

Zidorius KIMSĖNAS