Mes turime 380 svečius online
Apsilankymai:
mod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_counter
mod_vvisit_counterŠiandien:2077
mod_vvisit_counterŠią savaitę:18278
mod_vvisit_counterŠį mėnesį:94308
mod_vvisit_counterPaeitą mėn.:120250

Pramoginiai skaitiniai. Valdžia

2020 m. spalio 24 d., šeštadienis, Nr.80 (1995)

Kartą, daugiau nei prieš 10 metų, Vilniuje sėdėjome su broliu, trumpam atvažiavusiu iš užsienių, ant suoliuko. Buvo NATO samitas ir dažnai pasigirsdavo vis pravažiuojančių „neliečiamųjų“ sirenos (taip ir norisi palyginti, tiksliau prilyginti, kalėjimo neliečiamiems). Pasakiau, kad užkniso tas gvaltas. „Ką tu, - sako. - Pas mus, Hamburge, toks gvaltas kasdien“.

Neseniai apsigyvenau netoli Švenčionių. Pasijutau tarsi Hamburge - nuolat kažkoks aliarmas. Iš pradžių stebėjausi: iš kur, kas, juk čia tikrai ne Hamburgas? Dabar žinau, patyriau savo kailiu - tai kova su nusikalstamumu, tai dirba organai, ir jei tai ne Hamburgas, o „skylė“, tai kuo jinai gilesnė, tuo uoliau dirba...

Pavasarį, grįždamas iš Švenčionėlių, centre prasilenkiau su „organais“, ir jau išvažiuojant iš miesto, su fanfaromis mane prisivijo. Pasirodo ten, prasilenkiant, jie matė mane važiuojantį be diržo. Ką gi - rimtas prasižengimas vertas rimtos veiklos. Vėliau vasaros pabaigoje važiavau link Švenčionėlių. Labai stipriai lijo, buvo liūtis. Iš paskos (iš užpakalio) „prilipo organai“ ir po didelių pastangų, per liūtį ir niekad neplautą galinį stiklą, iššifravo mane važiuojantį be diržų. Vėl fanfaros! Rimtas pažeidimas, pavojus... (net juokui nesugalvoju kam), reikalauja profesionalios reakcijos. Pagaliau ką tik prieš keletą dienų, sankryžoje ties „Maxima“ vėl susimatėm su tvarkdariais. Iš karto už sankryžos pasukau link Užupio gatvės - namo. Kelias - „europietiškas“, „tvarkingas“, todėl, kad neiškaltų dantų per „tarką“, važiuoti reikia kuo greičiau ir ją „praskristi“. Ir ką jūs manote?! Pasivijo mane beveik miške, važiuojant „siauruku“, su didžiausiais „fejerverkais“! Turėčiau jau priprasti, bet tokios garbės tikrai nesitikėjau. Istorija ta pati - diržai, bet kas įdomiausia - tas pats vidaus organų atstovas! Ir vėl, šitas 1984 metų gimimo jaunuolis (aš gerokai vyresnis), išrašinėdamas baudas, man tėviškai aiškina apie pavojų važiuojant be diržų. Kiek pasidomėjau apie jį... ir viskas sutapo. Jau 2011metais jis kandidatavo į savivaldybės tarybą. Vos 20 su viršum sulaukęs, pasijuto galįs vadovauti kitiems! Kažkas stato, kažkas aria, kažkas mokina ir t. t. Visi kažką daro, bet jis pasirinko nieko nedaryti, bet maitintis. Tai VALDŽIOS troškimas.

„Valdžia“ (iš manojo apibrėžimų žodyno) - yra tai, kas priverstinai nurodo, kaip man gyventi, ir yra priešingybė laisvei. Tai ne tas pats, kaip tikrai išrinktas ir sutikęs pasiaukoti dirbti kitiems, geriausias iš geriausių, gabesnis vadovauti bendram reikalui, bendruomenei, valstybei. NE! Tai yra parazitas, kuris gyvena dėka prievartaujamo organizmo, t. y. to paties reikalo, bendruomenės, valstybės. Šaltos, „žuvinės“ konformisto-prisitaikėlio akys tarsi sako: „Paimkite mane, būsiu toks, kokio reikia“. Mūsų šlykščiais beprincipiniais ir kultūrinio nuosmukio laikais, tai auksinis variantas VALDŽIAI. Mačiau tokias akis. Šitas lojalus (iš esmės tik mažas varžtelis, bet priklausantis VALDŽIOS klanui) Niekas uoliai skalpuos pavaldžius sau, beatodairiškai lips per lygiųjų galvas ir pataikaus aukščiau esantiems, slapta tykodamas užimti jų vietą, nepaisant jokių įsitikinimų, orumo-dorumo-padorumo ar kitokių principų. Tai aukso luitas VALDŽIOS pastate. Taip, supuvęs ir smirdantis, bet „savas“. Ne, ne idėjinis, nes jie neturi nei krislelio idealizmo, tai pragmatizmas gryname pavidale, bet organiškas, kaip kūnas nuo kūno, kaip „musoras“ ir šiukšlynas, vienu žodžiu vadinami – VALDŽIA.

Rašinėlis ne apie mano prasižengimus ir taisyklių nesilaikymą (tai tik iliustracija), bet apie valdžios naudojimąsi įstatymais, kaip pasipelnymo instrumentu. Kad tai suprastum, užtenka tik pamatyti patį akivaizdumą - ar įstatymai padeda gyventi, ar trukdo? Visiems: verslininkui, mokytojui, menininkui... ir net vairuotojui :-). Kai įstatymai virsta instrumentu, autoritetai ir vadai virsta VALDŽIA.

Rimutis LAUCIUS

 
Reklaminis skydelis