Būna parodų, kurias pasižiūri ir pamiršti, o būna ir tokių, kad norisi pasižiūrėti dar ir dar kartą. Kaip tik tokia paroda, simbolišku pavadinimu „Evoliucija“, dabar eksponuojama Švenčionyse Nalšios muziejuje. Parodos autoriai – profesionalus dailininkas Gintaras Gesevičius ir spėriai į meno pasaulį žengiantis Arnoldas Kairys, kuriantis skulptūras iš metalo. Keistas ir įdomus dviejų kūrėjų tandemas sukuria tikrą šventę vizualaus meno mylėtojams, nes dvi skirtingos meno šakos nekonfliktuoja, o papildo viena kitą.

Gintaras Gesevičius yra surengęs ne vieną dešimtį personalinių parodų ir dalyvavęs daugelyje parodų ir bienalių ne tik Lietuvoje, bet ir už jos ribų, o jo bičiuliui ir parodos „Evoliucija“ bendraautoriui Arnoldui Kairiui tai pirmas rimtas išbandymas ir susitikimas su žiūrovais. Tiesa, yra ir Gintaro ir Arnoldo savotiškų sąlyčio taškų – tai antro gyvenimo suteikimas jau išmestiems daiktams. Gintaras Gesevičius savo kūryboje panaudoja senus langų rėmus. Žiūri į tokį paveikslą ir jauti lyg žvelgtum toli į praeityje vykusius įvykius arba matai už lango skrendančias kregždes. Graži simbolika, prasminga mintis, o sukūrenti išmestas lango rėmas – tarsi riba tarp dabarties ir praeities.

Apie Arnoldo skulptūrose panaudojamus senus daiktus, daugiausia, žinoma, metalinius, jau ne kartą rašėme, o apie pačią kūrybos virtuvę galima pasiskaityti „Švenčionių krašto“ skyrelyje „Samogito dirbtuvėlės“. Beje, artimiausiu metu paruošiu įdomų interviu su dailininku Gintaru Gesevičiumi.

Bet grįžkime prie parodos. Kadangi nesu menotyrininkas ar kritikas, nei Gintaro paveikslų, kuriuose daug mistikos, priverčiančios sustoti prie paveikslo ir pamąstyti, nei Arnoldo metalo skulptūrų smulkiau nenagrinėsiu ir neaprašinėsiu, nes jos kiekvienam žiūrovui, manau, sukels vis kitas asociacijas ir paliks skirtingus įspūdžius, o baigdamas norėčiau pacituoti ne per seniausiai perskaitytą mintį apie meną: „Aukščiausias menas yra tada, kai nepastebi, jog tai menas.“ Gera ir taikli mintis, tinkanti ir parodos „Evoliucija“ apibūdinimui, nes jei pažiūrėjęs parodą vėl nori sugrįžti ir dar kartą ją pasižiūrėti, parodoje eksponuojami darbai yra įdomūs ir turi savo gravitacinę trauką, o šią parodą verta aplankyti.

Algis JAKŠTAS