Ne kartą važiuodamas per Dotinėnų kaimą mačiau didelę ir aukštą liepą. Vasarą jos nufotografuoti taip, kaip norėjau buvo beveik neįmanoma dėl gausios lapijos ir tankios žalumos aplink. Tiesiog vaizdas nebūtų toks struktūriškas – ir liepa, ir fonas būtų susilieję į vientisą žalumą. Bet, kaip sakoma, kai lauki, tai ir sulauki... Spalio pabaigoje vėl užsukau į Dotinėnus ir pagaliau pavyko gražiai nufotografuoti tikrai įspūdingai atrodančią liepą. Medžio kamienas – lyg seno, raukšlėmis išvagoto šimtamečio žmogaus veidas. Šiai senolei liepai tikrai gerokai virš šimto metų.

Štai ką parašė iš Dotinėnų kilęs Kostas Čepulis: „Man pasakojo, kad kaiman atsikėlę gyventojai rado maro nusiaubtą ir sudegintą kaimą. Persikėlėliams buvo išdalinta 13 valakų žemės. Tada šita liepa ir buvo pasodinta prie dūminės pirkios. Visa tai vyko apie 1700 metus, kai siautė paskutinė maro pandemija, o po jos buvo vykdoma Valakų reforma, tad liepai turėtų būti apie 300 metų.“

Pasižiūrėjus į liepą-senolę tikrai panašu, kad jai tikrai gali būti tiek metų. Gaila, kad toks unikalus medis neįtrauktas ne tik į Švenčionių, bet ir Lietuvos gamtos paminklų sąrašą. Tiesa, Kostas Čepulis rašė, kad dar 1975 metais, t.y. prieš 45 metus, buvo išmatavęs ir nufotografavęs tą liepą ir duomenis bei nuotraukas nusiuntęs į Vilnių. Atrašė jam tada raštą, kad liepa pripažinta kaip gamtos paminklas, net knygą už aktyvumą dovanų atsiuntė, bet viskas tuo ir pasibaigė. Ir dabar jau nepriklausomoj Lietuvoj niekam nerūpi tokie unikalūs medžiai, nerūpi jie ir Švenčionių rajono valdininkams, o gaila...

Algis JAKŠTAS