Ar teko girdėti terminą metalo plastika? Tai paveikslai iš metalo, kurie gali būti ir išpjauti ar iškalti. Nutariau ir aš išbandyti šią sritį. Pasirinkau techniką, kai visas piešinys išpjaunamas iš metalo nes iškalti nemoku ir nesuprantu tos technikos. Pasirinkau Munko „Šauksmą“ – šis kūrinys labai žinomas ir populiarus, tad žmonėms bus lengviau suprasti. 

Metalo lakštai arba stora skarda, žinoma, ne iš parduotuvės, o iš metalo laužo. Pradžioje teko gerai išsistudijuoti patį paveikslą, nes juk reikia kiekvieną debesėlį, vandens bangelę, lentelę išpjauti iš metalo, o tai ne su žirklėm iškirpti iš popieriaus. Pasirinkau kiek mažesnį nei A3 formatas dydį. Eskizą nupiešė Nerija Daubarė. Pradžiai išsipjoviau tokį lakštą metalo, ant kurio reiks privirinti kiekvieną išpjautą detalę. Darbas buvo labai kruopštus, nuoseklus, tikslus ir reikalaujantis ilgo krapštymosi prie kiekvienos detalės. Įsivaizduokit, reikia kiekvieną detalę nusipiešti ant metalo lakšto, paskui ją išpjauti gan tiksliai ir tai nėra tiesios linijos. Paskui tą detalę nušveisti, paskui ją reikia nušlifuoti iki tinkamo dydžio, kad atitiktų su kita piešinio detale. Tą padaręs, pragręžiau detalėje keletą skylučių, kad galėčiau privirinti prie lakšto. Reikėjo dar nušveisti virinimo vietą, kad neliktų virinimo žymių. Ir taip kiekvieną detalę po detalės. Detalėm taip pat pasirinkau gerokai parūdijusį metalo lakštą, kad kūrinys butų inkrustuotas rūdžių „krateriukais“. Paveikslą užbaigiau per kelias dienas, paveikslo rėmus taip pat suvirinau ir metalo – kampainio.

Man pačiam buvo įdomu tai, kad berods metalo plastikos meistrų jau nebėra, ir šis paveikslas ir dar su Munko „Šauksmu“ bus vienintelis Lietuvoje. Pagaminus šį darbą, paskambino draugas juvelyras iš Kauno ir patvirtino mano spėjimus, kad tokių darbų nieks nedaro. Jis pats mokinosi pas dekaną, kuris buvo šios srities meistras, ir jis buvo paskutinis, kuris šią sritį dėstė.

O patį paveikslą vertinti galite patys. Vieniems jis patiks, kitiems gal ne, bet tokia jau yra meno paskirtis, nes kiekvienas žmogus ir į pasaulį, ir į meno kūrinį žiūri savaip.

Arnoldas SAMOGITAS