Mes turime 136 svečius online
Apsilankymai:
mod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_counter
mod_vvisit_counterŠiandien:1745
mod_vvisit_counterŠią savaitę:28500
mod_vvisit_counterŠį mėnesį:9502
mod_vvisit_counterPaeitą mėn.:150279

ŠMM viceministras Vaidas Bacys: „Finansinių sunkumų per vieną dieną neišspręsime“

2012 m. birželio 13 d.,trečiadienis Nr.45 (1188)

Rajono meno mokyklų profsąjungų atstovai dėl užgriuvusių finansinių problemų pagalbos kreipėsi į Seimo narį Valentiną Stundį ir švietimo ir mokslo viceministrą Vaidą Bacį, o šie mandagiai išaiškino, kad sprendimų reikia ieškoti su vietos valdžia.

 

Svečiai milijonų neatvežė...

Trijų rajono meno mokyklų išlaikymas savivaldybės biudžetui 2010 - 2011 mokslo metais kainavo 2 mln. 130 tūkst. litų per metus. Triskart daugiau, negu panašiems rajonams, turintiems po vieną meno mokyklą. Vieno vaiko išlaikymas meno mokykloje per metus biudžetui kainuoja 3050 Lt, kai tuo tarpu bendrojo lavinimo mokinio krepšelis yra 3200 Lt. Panaši kaip ir pernai suma, tik pamažinta kaip ir visoms įstaigoms, buvo numatyta rajono biudžete ir šiais metais. Realiai šių lėšų turėjo užtekti 10 mėn., jeigu būtų laiku imtasi taupymo priemonių. Šių metų biudžetas visose srityse toks - paremtas žiauriu taupymu ir patvirtintas tik 10 mėnesių, todėl visos iš biudžeto finansuojamos įstaigos nuo metų pradžios taiko taupymo priemones, mažindamos išlaidas 10-18 proc. Pasak Švietimo skyriaus vedėjo Kęstučio Kapačinsko, vienintelės meno mokyklos to nedarė, o juk nuo šių metų įstaigoms suteiktas visiškas savarankiškumas, sprendimus turi priimti mokyklų vadovai kartu su bendruomenėmis.

Sprendžiant iš pirmadienį vykusio susitikimo akivaizdu, kad tarp mokyklų vadovų ir bendruomenių yra bendravimo problemų. Ir šiame susitikime nedalyvavo nė vienos meno mokyklos direktorius, nors situacija labai sudėtinga – tą pripažįsta visi. Išlaikyti meno mokyklas Švenčionyse, Švenčionėliuose ir Pabradėje tokiame pačiame lygyje, kaip iki šiol, „apkarpytam“ rajono biudžetui ne pagal jėgas. Reikia milijonų, o jų nėra. Neatvežė jų ir Seimo narys su viceministru, į kuriuos pagalbos kreipėsi meno mokyklų profsąjungos. Priešingai, abu svečiai aiškino, kad reikia kalbėtis ir ieškoti sprendimų vietoje.

 

Mažina visi, tik kiti – dar labiau

Seimo Švietimo komiteto pirmininkas Valentinas Stundys pripažino mūsų rajono specifiką ir prisipažino iki šiol džiaugęsis, kad rajonas sėkmingai sugeba išlaikyti visuose trijuose miestuose po meno mokyklą. V.Stundys pabrėžė, kad vis dėlto krizė, visi priversti mažinti išlaidas, tad nekūrė iliuzijų, jog kažkur gali būti išimtys, nieko nežadėjo. Jis tik patarė steigėjui ir mokyklų bendruomenėms prieš priimant sprendimus labai aiškiai susiformuluoti tikslus.

Švietimo ir mokslo viceministras Vaidas Bacys atrėmė mokytojų nepasitenkinimą dėl krūvių, taigi ir atlyginimų, mažinimo: „Mažina visi, ne tik Švenčionys. Aš esu Šiaulių miesto tarybos narys, tad galiu pasakyti, kad Šiauliuose finansavimą meno mokykloms sumažinome 25 proc.“ – sakė V.Bacys.

 

Vaikų mažėja, o meno mokyklose – daugėja

Bendrojo lavinimo mokyklose vaikų mažėja, o meno mokyklose – net daugėja. Mūsų rajone per 10 metų bendrojo lavinimo mokyklų moksleivių sumažėjo nuo 5,5 tūkst. iki 3,5 tūkst., o meno mokyklose jų išaugo nuo 600 iki 700. Meno mokyklas rajone lanko apie 35 proc. moksleivių (daugiau už respublikos vidurkį). Švietimo ir mokslo viceministras Vaidas Bacys paminėjo faktą, kurį daug kartų esame girdėję iš Švietimo skyriaus vedėjo – yra 10 proc. talentingų vaikų. Viceministras prisiminė, kaip anksčiau būdavo sunku įstoti į meno mokyklas, o dabar viskas pasikeitė, konkursai mažėja. Pasak jo, puiku, kad dirbama ir su įvairiais vaikais, jiems tai tikrai naudinga. Viceministras apgailestavo, kad per visus du dešimtmečius centrinė valdžia mažai skyrė dėmesio meno mokykloms. Kol buvo pakilimas, savivaldybės sėkmingai jas išlaikė, viskas buvo gerai. Tą mintį antrino ir Švietimo skyriaus vedėjas Kęstutis Kapačinskas. Tuo tarpu V.Stundys nenorėjo sutikti, kad centrinė valdžia turėtų tuo rūpintis. „Tai kam tada savivalda?“- klausė Seimo narys.

Reikia pripažinti, kad savivalda ir pasirūpindavo, kol biudžetas nebuvo žiauriai sumažintas. 2008 m. rajono savivaldybės biudžetas buvo 70 mln. litų, šių metų – 58 mln. litų. Per ketverius metus rajono savivaldybės biudžetą centrinė valdžia „apkarpė“ 12 mln. litų, nuo metų pradžios iš valstybės biudžeto nepervesta 800 tūkst. Lt planuotų pajamų. Ar dar gali kilti klausimų, kodėl vėluoja atlyginimai? Beje, jie vėluoja ne tik meno mokykloms, bet ir visoms iš rajono biudžeto finansuojamoms įstaigoms. Kaip galima esant tokiam biudžeto mažinimui išlaikyti ankstesnio lygio paslaugas meno mokyklose arba teikti jų dar daugiau, kaip pageidauja mokytojai? Tas pats liečia ir kitas biudžetines sritis.

 

Jokie „geri dėdės“ problemų neišspręs

Rajono meras Vytautas Vigelis, pats būdamas meno žmogus, sakė tikrai supranta mokytojus, labai vertina jų darbą ir palaiko juos. Deja, reikia pripažinti, kad krizė siaučia ir šalyje, ir Europos Sąjungoje, pagalbos prašo net tokios valstybės kaip Ispanija. Visi negatyvūs procesai pasiekia mus visus. „Tokia padėtis, kai vėluoja atlyginimai, susidarė ne dėl mūsų kaltės. Aš tikrai nelaikau pinigų sąskaitose, neauginu procentų, kaip kartais tenka girdėti net tokių nesąmonių. Situacija sudėtinga, lėšų trūksta, bet reikia žinoti, kad jokie „geri dėdės“ už mus problemų neišspręs, kam besiskųstume“, - sakė rajono meras Vytautas Vigelis. Jis taip pat informavo, kad rajono savivaldybėje sudaryta komisija rengia pasiūlymus dėl taupymo priemonių, galbūt įstaigų reorganizavimo“, – sakė meras.

 

Galimi keli variantai

Švietimo skyriaus vedėjas Kęstutis Kapačinskas supažindino mokytojus su galimais tolesniais mokyklų pertvarkos variantais: nieko nekeisti; visas meno mokyklas sujungti ir palikti du skyrius; sujungti su kultūros centrais; sujungti su bendrojo lavinimo mokyklomis. Visais atvejais ekonomija būtų tik apie 10 proc.

Ekonomija būtų didelė, jeigu liktų meno mokykla rajono centre, o kitos būtų tiesiog uždarytos, nors menkai tikėtina, kad politikai tam ryžtųsi.

Meras pasiūlė meno mokyklų profsąjungiečiams daugiau bendrauti su mokyklų direktoriais, administracija, visais klausimais kreiptis į Švietimo skyrių, o ne ieškoti užtarėjų, nes ne jie, o vietos valdžia priima sprendimus.