Mes turime 274 svečius online
Apsilankymai:
mod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_counter
mod_vvisit_counterŠiandien:399
mod_vvisit_counterŠią savaitę:16600
mod_vvisit_counterŠį mėnesį:92630
mod_vvisit_counterPaeitą mėn.:120250

Negyvena

2020 m. gruodžio 12 d., šeštadienis, Nr.93 (2008)

Kartą norėjau aplankyti vieną seną pažįstamą. Nueinu, spaudžiu skambutį. Girdžiu, kad skambutis nesugedęs, veikia, o durų nieks neatidaro. Šalia – jo kaimyno durys. Spaudžiu kaimyno mygtuką. Atveria kaimynas duris.

- Labas, sakykit, čia gi gyvena Petras Petraitis (vardas ir pavardė pakeisti, tačiau man yra žinomi) – ir rodau į duris.

- Petras Petraitis čia negyvena, – kaimynas irgi rodo į duris.

- O tai butas jo? – vėl klausiu.

- Jo, jo... – nutęsia kaimynas.

- Tai kur jis nujojo? – teiraujuosi.

- Tai Norvegijon, lašišas fermoj gano.

Nusiminiau. Anksčiau tai vištas, žąsis, avis, kiaules ar karves, arklius žmonės mūsų krašte ganydavo. Dabar į svečias šalis lekia lašišų ganyti. Keičiasi pasaulis...

Zidorius KIMSĖNAS

 

 
Reklaminis skydelis