Taigi, žveng žirgelis lankoj, juodbėrėlis lankoj...

Kur tos lankos, kur tie žirgeliai juodbėrėliai? Ar jų dar liko, ar jie balnoti, kamanoti ir važin kinkyti?

Iš visų naminių gyvulių arklys (taigi ir žirgas, ir kuinas) yra pats nekalčiausias, pats mėgstamiausias ir dainose apdainuotas. Jei netikite, suraskite nors vieną lyrišką dainą, kurioje būtų pagarbinta karvė, ožka ar kiaulė. Gal tik balandžiai apdainuoti, gražiai ir pagarbiai...

Kai tik galiu, visada pasuku į tarpumiškių pievas, kur žiemą vasarą ganosi galvijai ir pulkas arklių. Visada einu pas juos, paglostau švelnias lyg aksomas jų nosis, pakedenu karčius ir pasikalbu. Jie laisvi, jų niekas nekinkė. Lietuvos sunkiųjų veislės arkliai čia gyvena savo ramų gyvenimą. Kartais pagalvoju – o gal juos paprasčiausiai pamiršo? Gal retai aplanko. Ar pakalbina, ar juos šukuoja?

Jei žmonės nedraugauja su jais, ar neišnyks ir dainos apie žirgelį juodbėrėlį?

Selemonas PALTANAVIČIUS