Tai, kad Lietuvoje ir, žinoma, Švenčionių rajone jau kelinti metai vykdomas totalus genocidas prieš senus medžius, - vieša paslaptis. Žinoma, valdininkai ir jiems paklusnūs specialistai tai visda ras argumentų, kad pateisintų savo šunybes, kitaip ir negaliu pavadinti lengva ranka duodamų leidimų seniems, o gal brandiems?, medžiams pjauti. Matyt, turėjo visus leidimus, ir tie, kurie praeitą savaitę nupjovė unikalią juodąją tuopą Švenčionėliuose, augusią šalia Vilniaus g. 50 namo, esančiame skverelyje, šalia policijos nuovados. Kuo gi unikali ir įdomi buvo ši juodoji tuopa? Ogi turėjo didelę ataugą (gumbą), kuri savo storiu, ko gero, prilygo medžio kamieno storiui.

Pirmą kartą tą tuopą pamačiau beveik prieš 50 metų. Per tą laiką atauga gerokai padidėjo. Gal kam nors trukdė ta medis? Tai, kad ne. Augo šalia pravažiavimo, kuriuo net su tanku gali pravažiuoti, o ir iš kelmo matosi, kad medis dar galėjo augti ir augti... Bet ne, kažkam užkliuvo ir šnait! Viskas paprasta. Anksčiau vis laukiau, kad šis medis bus bent jau į Švenčionių rajono unikalių ir saugomų medžių registrą bus įtrauktas, nes jo gumbas buvo iš tiesų unikalus, kai pamatavau jo kelmą, tai ilgis buvo 145 cm, o plotis 80 cm, o paties medžio skersmuo apie metrą...

Skaudu ir graudu žiūrėti į tokius valdiško vandalizmo atvejus, bet jų nemažėja. Tiesa, tą pačią dieną dar dvi sveikos pušys buvo nupjautos šalia Žaliosios gatvės esančiame skverelyje. Jei viena gal ir trukdė elektros linijos laidams, tai kita... ko gero kažkam lentų prireikė, nes jei nuplautos juodosios tuopos mediena sukrauta buvusių proftechninės mokyklos dirbtuvių kieme, tai pušų medienos čia nesimato.

Ir pabaigoje apie juodąją tuopą. Tai labai reta nykstanti medžių rūšis (bet neįtraukta į Lietuvos raudonąją knygą). Štai taip Švenčionių rajone net ir reti bei nykstantys medžiai pjaunami be didelės sąžinės graužaties.

Algis JAKŠTAS