Švenčionėliuose unikalią tuopą nupjovė todėl, kad niekas už ją nepaprašė...

Jau keleri metai, kai rajone vykdomas medžių genocidas. Šen bei ten viešose erdvėse, kur ošė medžiai ir teikė gaivą, valė orą, jau žiūrėk – kelmai boluoja. Naujos „šluotos“ šluoja, gamtos apsaugos inspekcija neliečia, rajono ekologai viską leidžia. Ypač nukentėjo medžiai nuo Švenčionėlių ir Adutiškio „šluotų“. Krito net Adutiškio bendruomenės sodintas ąžuoliukas.

Gruodžio 23 d. rašėme, kad Švenčionėliuose parkelyje netoli policijos nuovados buvo nupjauta juodoji tuopa su unikalia atauga. Miesto svečiai matė, kad ji unikali, o štai „šeimininkas“ nesugebėjo įžvelgti. Didžiulis sveikutėlis medis krito. Liko boluoti kelmas – kaip sūris. Skambino į redakciją, rašė ne tik vietiniai (vieną laišką publikuojame). Medžio negrąžinsi, bet niokotojus reikia kažkaip stabdyti.

Kaip žinia, po to, kai už pažeidimus buvo atleistas iš pareigų aplinkos apsaugos departamento Vilniaus valdybos Švenčionių gamtos apsaugos inspekcijos viršininkas Marius Kriaučiūnas, nebeliko net kam skundą pateikti (nors ir anksčiau nebuvo ko tikėtis), kreipėmės į Aplinkos apsaugos departamentą. Nepaisant ilgų švenčių, atsakė labai operatyviai. Ne taip, kaip vietiniai valdininkėliai – į paprastą klausimą gauti atsakymą turbūt pavyktų nebent per teismą.

Tačiau tai, kas buvo atsakyme, šokiravo. Spręskite patys – štai atsakymas:

„DĖL NUKIRSTO MEDŽIO

Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Vilniaus valdybos Švenčionių aplinkos apsaugos inspekcija 2021 m. gruodžio 23 d. gavo Jūsų skundą dėl nukirsto reto ir unikalaus medžio šalia pastato, esančio Vilniaus g. 50, Švenčionėlių mieste, Švenčionių rajone.

Atliekant Skundo tyrimą nustatyta, kad Švenčionių rajono savivaldybės administracija iš gyventojų nėra gavusi nei vieno prašymo, kad juodoji tuopa būtų priskirta gamtos paveldo objektams arba būtų įtraukta į Švenčionių rajono unikalių medžių registrą. Informuojame, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintais Kriterijais, pagal kuriuos medžiai ir krūmai, augantys ne miškų ūkio paskirties žemėje, priskiriami saugotiniems, tuopos nėra saugotini želdiniai. Leidimas juodosios tuopos kirtimui, augusios šalia pastato Vilniaus g. 50, Švenčionėlių mieste, Švenčionių rajone, nebuvo reikalingas. Medį, seniūnijos užsakymu, nupjovė UAB „Irgita“. Juodoji tuopa augo arti pastato ir kėlė grėsmę gyventojų ir jų turto saugumui.

Dėkojame Jums už bendradarbiavimą, siekiant apsaugoti aplinką. Šis atsakymas per vieną mėnesį nuo jo gavimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos administracinių ginčų komisijai (Vilniaus g. 27, 01402 Vilnius) Lietuvos Respublikos ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo nustatyta tvarka arba Vilniaus apygardos administraciniam teismui (Žygimantų g. 2, 01102 Vilnius) Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.

Valdybos viršininkas Sergejus Tretjakovas“

Pagal šią logiką, mieste išvis nėra vietos medžiams. Jeigu ir toliau išliks tokie „Kriterijai“, gražiausi miesto medžiai iškeliaus į kažkieno kišenes eurų pavidalu, o miestiečiai galės dusti nuo teršalų, nes dabar sodinami „šluotražiai“ su keliomis šakelėmis oro valymo funkcijų neatlieka ir niekada neatliks – jie neauga. Ką daryti? Ar dėl kiekvieno medžio skveruose, gatvėse žmonės turėtų kreiptis į savivaldybę, prašydami jį saugoti ir nenupjauti? O kur savivaldybės smegenys? Tiesiog absurdo teatras su melo priemaišomis: jokių gyventojų arti šios tuopos nėra. Metų metus augęs prie tako medis išsiteko ir niekam netrukdė. Gamtos kūrinys tik traukė praeivio akį savo neįprasta išvaizda.

Juodoji tuopa – labai reta medžių rūšis, bet į Lietuvos raudonąją knygą kažkodėl neįtraukta. Tiesa, ne visur taip atsainiai elgiamasi su gamta. Štai Vokietijoje 2006 metais juodoji tuopa buvo paskelbta metų medžiu, kad būtų atkreiptas visuomenės dėmesys į šios rūšies nykimą ir hibridizaciją su kitomis, dažnai svetimomis, tuopų rūšimis. Norima apsaugoti genetiškai gryną rūšį.

Irena PAULIUKEVIČIENĖ

Gerbiamasis Redaktoriau, mielas Algi,

Ačiū už nuolat gaunamus laikraščius (el. variantą). Jų dėka sužinau, kas vyksta mano gimtuosiuose Švenčionėliuose, kuo gyvena brangūs švenčionėliškiai.

Ši vasara buvo asmeniškai sunki, sunkiai sirgo brolis, savo lyg ir nemažame kieme neradau sau vietos. Tad vaikščiojau po Švenčionėlius, prisimindamas vaikystę, mokslo metus. Fotografavau išlikusius senuosius pastatus: geležinkelio stotį, vandens bokštą, senąją vaistinę, kino teatrą. Išvaikščiojau visas gatves, džiaugiausi tvarkomomis gatvėmis. Priėjau ir laikraštyje minimą juodąją tuopą. Nustebino jos grožis, susiformavęs gumbas, fotografavau. Kodėl ji neaptverta? Kodėl nėra nuorodos? Juk Obelų Rago kadagiai pažymėti, aptverti.

Labai nuliūdino žinia, kad ši gražuolė juodoji tuopa nupjauta. Nekyla minčių, kad tai savivališkumas, greičiau pamanyta, kad „tai ligotas medis“. Bet yra gi ko pasiklaust...

Liūdna. Netekau brolio, nukirsta tuopa, lyg nuojauta pakuždėjo nufotografuoti ją.

Zigfridas Jankauskas