Šiandieninei mokyklai tenka patirti nemažus iššūkius, kurie susiję ne tik su pareiga mokyti mokinius ir parengti juos gyvenimui, ypač pandemijos akivaizdoje, tačiau ne mažiau svarbi užduotis – išsaugoti ir netgi puoselėti mokinių emocinius poreikius, jų fizinę bei psichinę sveikatą.

Jau nuo pat pirmųjų žingsnių į mokyklą prasideda mažųjų integracija į visuomenę. Kiekvienas vaikas mokosi reikšti emocijas iš patirties bendraujant su kitais. Vaikai su jausmais susipažįsta pirmiausia šeimoje ir darželyje, vėliau – mokykloje. Jaunesniojo mokyklinio amžiaus vaikai pirmiausia mokosi jausmų ir prosocialaus elgesio stebėdami suaugusiuosius (tėvus, mokytojus ir kitus), t. y. stebi elgesį, bando jį kopijuoti. Vaiko emocijų raiška ir elgesys tampriai siejami su jo socialine emocine sveikata bei gerove, kuri savo ruožtu susijusi su jų pozityviu įsitraukimu į santykius mokykloje. Svarbu išnagrinėti šiuos paminėtus jaunesniojo mokyklinio amžiaus mokinių aspektus akademiniame kontekste, kad galėtume pagerinti pradinių klasių mokinių psichologinę savijautą ir jų adaptaciją pereinant iš pradinės mokyklos į dalykinę sistemą.

Tyrimo organizavimas, dalyviai ir objektas

2020 m. vasario mėn. tyrime dalyvavo Pabradės Ryto gimnazijos antrųjų klasių mokiniai ir jų tėvai, Švenčionėlių progimnazijos ir Adutiškio pagrindinės mokyklos ketvirtųjų klasių mokiniai ir jų tėvai. 2020 m. rugsėjo mėnesį tyrimas buvo pakartotas apklausiant Švenčionėlių Karaliaus Mindaugo gimnazijos ir Švenčionių Zigmo Žemaičio gimnazijos Adutiškio skyriaus penktųjų klasių mokinius.

Tyrime dalyvavo 70 jaunesniojo mokyklinio amžiaus mokinių ir jų tėvų: iš jų 40 berniukų (58 proc.) ir 30 mergaičių (42 proc.)

Tyrimo objektas – jaunesniojo mokyklinio amžiaus vaikų socialinė emocinė sveikata, jos pokyčiai pandemijos akivaizdoje. Tyrimu buvo siekiama palyginti mokinių socialinę emocinę sveikatą iki krizės (viruso sukeltos Covid-19 pandemijos) ir po krizės, t. y. 2020 m. rudenį.

Socialinės ir emocinės sveikatos samprata

Socialinė ir emocinė sveikata – tai emocinis ir dvasinis atsparumas, kuris leidžia patirti džiaugsmą, ištverti sunkius jausmus, pvz., skausmą, liūdesį, nusivylimą.
Kiekvienas žmogus turi remtis savo asmeninėmis vertybėmis, žinant savo asmenybės savybes, stiprinti savęs vertinimą, puoselėti pagarbą kitiems asmenims, mokėti efektyviai valdyti stresą, gebėti išlaikyti asmeninę pusiausvyrą, gebėti valdyti pokyčius ir konfliktines situacijas gyvenime, bendradarbiauti.

Mokinių emocinė sveikata pablogėjo

Jaunesniojo mokyklinio amžiaus mokinių socialinės emocinės sveikatos tyrimo rezultatų analizė pagal normų lygmenis iki krizės (viruso sukeltos Covid-19 pandemijos) ir po krizės (procentinė išraiška).

Pabradės Ryto gimnazijos antrųjų klasių mokinių tyrimas parodė, kad iki Covid-19 pandemijos krizės 33,4 proc. tirtų mokinių atitinka žemesnį socialinės ir emocinės sveikatos lygmenį, tai reiškia, kad jie yra didesnėje rizikos grupėje ir jiems būtų tikslinga socialinė ir psichologinė pagalba.

Penktokų socialinė ir emocinė sveikata nuo vasario mėn. per pusmetį akivaizdžiai pablogėjo: žemą lygmenį atitinkantys rodikliai išaugo 9 proc., tuo tarpu rodikliai, atitinkantys aukštą socialinės ir emocinės gerovės lygį, 9 proc. sumažėjo. Situacija yra rimta: penktokai išgyvena didelius pokyčius savo gyvenime – jie susiduria net su keturiais neigiamais veiksniais: adaptacija dalykinėje sistemoje (moko keli mokytojai, mokomasi naujų mokomųjų dalykų ir kt.), nuotolinio mokymosi iššūkiai, klasių sujungimas, paauglystės / brendimo ypatumai. Šio tyrimo duomenimis 28,2 proc. penktųjų klasių mokinių patenka į „žemą ir žemą vidutinį lygmenį“, tai parodo, kad jie yra labai pažeidžiami ir jiems dera skirti daugiau dėmesio. Vis tik 71,2 proc. tiriamųjų patenka į „aukštą ir aukštą vidutinį lygmenį“ tai parodo, kad jie yra pakankamai atsparūs ir dalykinė sistema bei klasių sujungimas neturėjo didesnės įtakos.

Pasitenkinimas gyvenimu

Pradinukų pasitenkinimo gyvenimu skalę sudaro tokie rodikliai: santykiai su draugais, požiūris į save (savęs vertinimas), požiūris į mokyklą, santykiai šeimoje ir požiūris į aplinką.

Pabradės Ryto gimnazijos 2-ųjų klasių mokiniai tyrime dalyvavo 2020 m. vasario mėn. Penktųjų klasių mokinių pasitenkinimas gyvenimu pablogėjo 2020 m. rudenį, sujungus penktokų klases ir prasidėjus dalykinei sistemai. Mokiniai, atlaikydami sunkius išgyvenimus, sunaudoja nemažai vidinių resursų. Dėl to didėja nerimas, mažėja psichologinis atsparumas, silpnėja imunitetas, lieka mažiau jėgų mokytis, atlikti įprastas veiklas namuose.

Mokyklos vaikams pradėjo patikti

Iki Covid-19 pandemijos ketvirtųjų klasių mokiniai žinojo, kad mokykloje visuomet bus žmogus, kuris jiems padės reikiamu momentu, po krizės, jų užtikrintumas gerokai sumažėjo. Tačiau 2020 m. rudenį pagerėjo mokinių tarpasmeniniai santykiai, tarpusavio sutarimas. Mokiniai patenkinti, kad jų gerą elgesį labiau pastebi mokytojai, jiems netgi pradėjo patikti mokykla. Šie pokyčiai tikrai džiugina – į gera pasikeitė penktokų požiūris į mokyklą.

Mokinių socialinė ir emocinė sveikata susijusi su pasitenkinimu gyvenimu

Jaunesnio mokyklinio amžiaus mokinių socialinės – emocinės gerovės ir pasitenkinimo gyvenimu sąsajos yra reikšmingos iki Covid-19, tačiau jos dar reikšmingesnės 2020 m. rugsėjį, t. y. mokinių socialinė ir emocinė gerovė reikšmingai teigiamai siejasi su pasitenkinimu gyvenimu: santykiais su draugais, šeima, teigiamu požiūriu į save, mokyklą ir aplinkinius.

Svarbu ir mokyklos mikroklimatas

Tyrimas parodė, kad mokinių socialinė ir emocinė sveikata glaudžiai susijusi ir su mokyklos mikroklimatu.

Atlikus socialinės – emocinės sveikatos ir mokyklos klimato tarpusavio koreliacijas (2020 m. vasario ir rugsėjo mėn.), pastebėta, kad vasario mėn. reikšmingų sąsajų nebuvo, tačiau jau rugsėjo mėn. situacija pasikeitė į gera. Vadinasi, kad socialinė ir emocinė gerovė reikšmingai susijusi su aiškiomis elgesio taisyklėmis, saugumu, gerais mokinių tarpusavio santykiais, tai, kad gerą elgesį mokytojai pastebi ir viską vainikuoja tai, kad penktokams tiesiog patinka mokykla.

Pandemija paskatino vertinti tarpasmeninius ryšius

Dalinė išvada: Covid-19 pandemijos metu – per pastarąjį pusmetį 9 proc. pablogėjo penktokų socialinė ir emocinė sveikata ir akivaizdus pasitenkinimo gyvenimu sumažėjimas. Tačiau mokyklos atmosferos kai kurie rodikliai reikšmingai išaugo: tarpusavio santykiai, sutarimas, mokytojų požiūris į gerą mokinių elgesį. Galima daryti prielaidą, kad karantino laikotarpiu mokinių emocinė gerovė buvo prislėgta ir po pandemijos susitikus mokykloje tiek mokiniai, tiek mokytojai labai pradėjo vertinti tarpasmeninius santykius, netgi mokiniai pradėjo vertinti mokymąsi mokykloje.

Tėvų atsakymai į anketos klausimus apie mikroklimatą mokykloje (iki COVID-19 pandemijos)

3 ugdymo įstaigų jaunesniojo mokyklinio amžiaus mokinių tėvai klausimynus pildė 2020 m. vasario mėn.

Labiausiai išryškėja geri tarpasmeniniai santykiai ugdymo įstaigoje (vidurkis – 20,1). Tėvai palankiai vertina mokyklos darbuotojų pastangas, nes su visais mokiniais elgiamasi sąžiningai ir pagarbiai, jų vaikai laukiami mokykloje, čia jie jaučiasi sėkmingi, mokytojų įvertinami už gerą elgesį, mokyklos darbuotojai draugiškai bendrauja su tėvais.

Šiek tiek mažiau (vidurkis –13,7) teigiamų įverčių surinko saugumo mokykloje rodiklis: mokykloje ir pakeliui į mokyklą vaikas jaučiasi saugus, galiojančios aiškios elgesio taisyklės, jų nuoseklus ir sąžiningas taikymas.

Prasčiau (vidurkis – 9,4) tėvai įvertino įstaigų aplinką: mokyklų aplinka prižiūrima pakankamai gerai, mokytojai rūpinasi patalpų tvarkingumu.

Mokymą ir mokymąsi tėvai įvertino 8,8 balais: taikomus aukštus akademinius reikalavimus, mokytojų darbą, kuris nukreiptas į gerų rezultatų siekimą ir akademinę ugdytinių sėkmę.

Patys tėvai save apibūdino menkai įsitraukusius į vaiko mokyklinį gyvenimą (vidurkis – 6,2): dalyvavimą priimant sprendimus mokykloje, savo aktyvumą ir savanoriavimą mokyklos veiklose.

Dalinė išvada: pastaruoju metu, t. y. nuo 2017 metų visose mokyklose įgyvendinamos patyčių prevencijos programos davė teigiamus rezultatus: tėvų nuomone, tiek santykiai, tiek saugumas mokykloje yra užtikrintas. O štai dėl žmogiškųjų išteklių – mokymosi, tėvų įsitraukimo į vaiko mokyklinį gyvenimą, yra prastesnė situacija, kurią iš dalies galima paaiškinti taip: suaugusieji yra užimti kasdieniniais darbais, rūpesčiais, lieka nepakankamai energijos rūpintis vaiko mokykliniu gyvenimu, jį labiau motyvuoti, akivaizdžiai parodyti mokslo žinių naudą.

Tyrimo apibendrinimas

1. Psichikos pokyčiai yra ryškūs ir jie neraminantys:
   • Jaunesniojo mokyklinio amžiaus mokinių socialinė – emocinė sveikata ir pasitenkinimas gyvenimu pablogėjo šių metų rudenį, palyginus su vasario mėn. situacija.
   • Jaunesniųjų mokinių socialinė ir emocinė gerovė teigiamai siejasi su pasitenkinimu gyvenimu: santykiais su draugais, šeima, teigiamu požiūriu į save, mokyklą ir aplinkinius.
   • Socialinė – emocinė gerovė reikšmingai siejasi su mokyklos mikroklimatu (saugumu, aiškiomis elgesio taisyklėmis, gerais tarpasmeniniais santykiais, mokyklos patrauklumu), tačiau šios sąsajos išryškėjo tik 2020 m. rudenį.
2. 2020 m. vasario mėn. tėvai geriausiai įvertino tarpusavio santykius ir saugumą mokykloje, blogiau – mokytojų mokymą ir savo įsitraukimą į vaiko mokyklinį gyvenimą.

Kadangi tyrimas parodė, jog pandemijos metu pablogėjo mokinių socialinė emocinė sveikata, todėl ketinama tęsti mokinių savijautos stebėjimą po Covid-19 pandemijos krizės.

Be to, tyrimas patrodė, kad nuo 2017 metų visose mokyklose įgyvendinant patyčių prevencijos programas jau matomi teigiami rezultatai, vadinasi ir toliau mokykloms reikia nuosekliai dirbti šia linkme. Tačiau nerimą kelia prastesnė situacija dėl žmogiškųjų išteklių: mokymosi, tėvų įsitraukimo į vaiko mokyklinį gyvenimą. Kyla nerimastingas klausimas, kas mūsų visuomenėje atsitiko, kad sumenko tikrosios šeimos vertybės, tėvų pavyzdys ir autoritetas. Dalis tėvų tarsi „įsodina savo vaiką į valtį ir paleidžia upe pasroviui“. Kiti teigia, kad viskas, ko reikia vaikui – tai materialus aprūpinimas, fiziologinių poreikių užtikrinimas – visa kita turi suteikti mokykla, švietimo sistema. Tokie tėveliai linkę atsakomybę permesti mokyklai, tačiau patys nelinkę bendradarbiauti, atsiskleisti. Liūdna, bet vartotojiškumas ima viršų visose srityse – juk daug lengviau vaikui ar kitam artimajam nupirkti daiktą, bet nelieka laiko pasikalbėti, aptarti perskaitytas knygas, matytus filmus, kartu pažaisti stalo žaidimus, išeiti pasivaikščioti, nuoširdžiai pabendrauti ir pan.

Tačiau svarbiausia, kad šio tyrimo metu buvo įvardinta problema, o tai – jau pirmas žingsnis į jos sprendimą. Ir čia turi susitelkti visi kartu – mokykla, tėvai ir vaikai.

Rekomendacijos mokyklai, mokytojams

Jūs esate tie žmonės, autoritetai vaiko gyvenime, kurie savo pavyzdžiu ir žiniomis tiesiate tiltą jaunai sielai į platų pasaulį. Šiuo nelengvu visiems laikotarpiu siūlau:

pripažinti, kad yra krizę patiriančių mokinių ir suvokti, kokie galimi jų jausmai;

- stebėti vaikų savijautą;

- atsižvelgti į mokinių psichikos ypatumus, jų savijautą, tiesioginio bei nuotolinio mokymosi skirtumus;

- informuoti mokinius apie artėjančius pokyčius, kad būtų aiškumas, kada jų laukia atsiskaitymai, kontroliniai – tai suteiks jiems saugumą;

- informuoti mokinius, kokiais būdais galima įveikti įtampą, stresą;

- pastebėti gerą mokinių elgesį, pastangas, sėkmę – padrąsinti juos;

- suteikti mokiniams žinių, įgūdžių, kaip padėti sau;

- palaikyti sveiką optimizmą ir draugišką bendravimą;

- informuoti, kur mokiniai gali gauti dalykinę, emocinę pagalbą, pagal galimybes padėti jiems;

- skleisti žinią mokiniams, kad normalu kreiptis pagalbos.

Jūsų nuoširdžios pastangos bus įvertintos mokinių. Jie prisimins jus kaip aukštos moralės profesionalus,kurie negailėjo savo laiko, įgūdžių ir patirties, mielai dalinosi savo žinojimu. Visada prisiminkite, kad tai, ką jūs darote su įkvėpimu, dalinatės su meile, didėja geometrine progresija ir visa tai, kas padaro įspūdį jaunai sielai, formuoja jauno žmogaus asmenybę ir jo pasirinkimus.

Patarimai tėveliams

Mielieji tėveliai,

Neapsakomas džiaugsmas ir didžiulė laimė auginti savo atžalas, su meile jomis rūpintis. Labai nuoširdžiai linkiu, kad šis jūsų buvimas kartu, vienoje erdvėje būtų kuo jaukesnis, kuo prasmingesnis. Todėl labai kviečiu:

- pasirūpinti, kad vaikui mokantis namuose jo dienotvarkė būtų panaši, kaip ir mokantis mokykloje;

- užtikrinti, kad vaikas kasdien atliktų fizinio aktyvumo veiklas;

- džiaugtis vaiko pasiekimais, drąsinti, suteikti jam paramą, tačiau nekaltinti ir negėdinti jo;

- palaikyti vaiko motyvaciją mokytis, nes jam gali trūkti mokytojo vadovavimo;

- nelyginti savo vaiko su kitais vaikais, nekritikuoti ir nekaltinti jo;

- nevertinti savo vaiko – vertinkite veiksmą, poelgį, bet ne vaiką;

- paklausti vaiko, kaip jam sekasi, ką uždavė mokytojai, ko jis išmoko, kaip buvo įvertintas;

- su vaiku daug bendrauti: kalbėtis, džiaugtis jo pasiekimais, dažniau jį padrąsinti, paprašyti išmokyti Jus naujų dalykų;

- puoselėti darnius, sąžiningus tarpusavio santykius su visais šeimos nariais.

Jei vaikui reikalinga papildoma pagalba, kurios jūs negalite suteikti, susitarkite su mokytoju ir suplanuokite, kaip jam padėti.

Vaikai taip greitai užauga, netruks pastebėti, kaip paliks gimtąjį lizdą ir kurs savo gyvenimą. Mėgaukitės bendromis akimirkomis, dalinkitės pareigomis ir būkite jiems pavyzdys!

Kaip mokiniai gali padėti patys sau?

Mielieji, jūs esate ta karta, kuri kurs naująjį pasaulį, todėl jūsų patirties, žinojimo, asmenybinio potencialo labai reikia. Jūs turite būti stiprūs, sumanūs, kūrybingi.

Įveikti nūdienos nesklandumus galėsi tuomet, jei:

- susidaręs savo dienos planą, laikysiesi jo, nenukrypsi. Dienotvarkė suteikia stabilumo ir kontrolės jausmą;

- bendrausi su tais žmonėmis, kurie tave įkvepia, susipažinsi su tais, kurie tau įdomūs;

- nelygink savęs su kitais, lyginkis tik su savimi: koks buvau vakar, kas esu šiandien;

- pagalvok, ko norėtum dabar ir nedelsiant tai padaryk;

- įsiklausyk į save, skirk laiko savo pomėgiams;

- fiksuok dėmesį į sėkmę, o ne į nesėkmę;

- įsivaizduok, kad visi aplinkiniai apie tave galvoja tik teigiamai;

- jei prastai jautiesi, būtinai pasikalbėk su savo tėvais ar kitais suaugusiais, kuriais pasitiki;

- užklupus sunkiems jausmams, pabūk su jais: jei liūdna, paliūdėk. Išbuvus su sunkiais jausmais, savijauta pagerėja;

- tęsiantis sudėtingai situacijai, analizuok, ką gali pats pakeisti, o kas nuo tavęs nepriklauso;

- padėti sau gali atsitraukdamas: užsiimdamas malonia veikla, kuri tau suteiks palengvėjimą, padės atgauti pusiausvyrą;

- jei kyla stiprūs jausmai, kurie trukdo gyventi, dėl savo savijautos keipkis pagalbos į specialistus.

Tu tikrai gali atlaikyti šių dienų išbandymus! Tikėk savimi!

MES VISI GALIME IR TURIME ATLAIKYTI ĮVAIRIUS IŠBANDYMUS! TAI MUS TIK SUSTIPRINA!

Virginija GUOGIENĖ