Mes turime 212 svečius online
Apsilankymai:
mod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_counter
mod_vvisit_counterŠiandien:3390
mod_vvisit_counterŠią savaitę:8292
mod_vvisit_counterŠį mėnesį:8292

Viduržiemio danguje – įspūdingi Šienpjoviai ir Marso suartėjimas su Uranu

2021 m. sausio 16 d.

Išsiskirs Šienpjoviai

Giedrais sausio vakarais virš rytų horizonto teka Šienpjoviai (Orionas) su kiek kairiau nuo jų žibančiomis Dvynių žvaigždėmis. Virš Dvynių spindi Vežėjo žvaigždės su ryškiąja Kapela, o virš Šienpjovių – Tauras su rausvuoju Aldebaranu ir įspūdinguoju Sietynu. Kiek piečiau, blausiame Avino žvaigždyne, rausvai spindės Marsas.

Apie 19 val., žemiau Dvynių teka Mažasis Šuo su ryškiu Prokionu, o po valandos pietryčiuose išnyra įspūdingasis Didysis šuo su ryškiausia šiaurinio dangaus žvaigžde Sirijumi. Vis šie ryškiausi žvaigždynai kartu paėmus sudaro didelį žvaigždžių telkinį vadinamą – Didžiuoju žiemos žvaigždžių ratu.

Per šį ryškių žvaigždžių ratą driekiasi Paukščių takas. O įsimintiniausias žvaigždynas jame –Šienpjoviai, išsiskiriantys glaudžiai viena šalia kitos eilute išsirikiavusių, beveik vienodo ryškio, žvaigždžių trijule. Mūsų krašte ši trijulė nuo seno vadinama Pjovėjais arba Šienpjoviais. O žemyn nuo jų įkypai išsidėsčiusios trys blausios žvaigždės ir net plika akimi įžiūrimas padūmavęs Oriono ūkas (M42), sudarantys „Oriono kalaviją“, Lietuvoje vadinti – Grėbėjomis arba Rišėjomis.

 

Marsas parodys Uraną

Marsas vakarais rausva spalva žėri aukštai virš pietų horizonto iškilusiame neryškiame Avino žvaigždyne. Mūsų planetai tolstant nuo Marso jo šviesis diena iš dienos blės ir per mėnesį sumažės daugiau nei pusantro karto. Sausyje Marsas bus geras pagalbininkas padėsiantis susirasti plika akimi sunkiai matomą Urano planetą. Iki sausio 18 d. Uranas kaip melsvai-žalsva 5,76 ryškio žvaigždė (kuo didesnis skaičius – tuo mažesnis ryškis, plika akimi galima matyti iki 6 ryškio šviesulius) spingsės kiek kairiau ir žemiau Marso. Sausio 20 d. Marsas atsidurs arčiausiai Plutono ir spindės 1,6 kampiniu laipsniu tiesiai aukščiau jo. Tuo metu žemiau ir dešiniau jų Žuvų žvaigždyne švies augantis Mėnulio pusmėnulis. Urano paieškai geriausia būtų pasitelkti lauko žiūroną arba nedidelį teleskopą. Iki sausio 25 d. Marsas ir Uranas išliks lauko žiūrono matymo lauke.

Merkurijus sausio 24 d. labiausiai nutols nuo Saulės į rytus (tai vadinama rytine elongacija). Tad jei bus giedra sausio pabaigoje, šią retokai matomą planetą nesunkiai bus galima susirasti netrukus po Saulės laidos Ožiaragio žvaigždyne, neaukštai virš pietvakarių-vakarų horizonto.

Veneros, Jupiterio ir Saturno šį mėnesį nematysime. Šią ryškiausių planetų trijulę slėps Saulės spinduliai.

 

Įpusės žiema

Sausio 25 d. įvyks viduržiemis. Ši diena Lietuvoje nuo seno vadinama viduržiemiu arba pusiaužiemiu. Tiesa, Rytų Lietuvoje ir kai kur kitur pusiaužiemiu laikoma vasario 2-oji. Šią dieną šeimininkai turi įvertinti žiemos laikotarpiui sukauptus išteklius: kiek liko maisto, pašarų, malkų ir kitų atsargų. Jei sunaudota daugiau nei pusė, tai reiks patausoti, kad dar užtektų ir antrai žiemos pusei.

Sakoma, kad šią dieną barsukas išlenda iš olos ir stebi orą. Jeigu diena pasitaiko saulėta, tai barsukas pabūgęs savo šešėlio atbulas lenda atgal – tuomet žiema dar tęsis ilgai. Jeigu diena apsiniaukusi, jis išlendąs iš olos ir einąs pasivaikščioti. Pasivaikščiojęs ramus sugrįžta atgal – pavasaris jau neužilgo. Kai kur ši diena buvo siejama su meška. Esą šiandien ji verčiasi ant kito šono ir pradeda žįsti kitą leteną.

Jonas VAIŠKŪNAS