Kas žvirbliui žiema?
2021 m. sausio 16 d. |
- Ar girdėjai: dar bus žiema. Radijas sakė... - barbenu į lango stiklą ir pranešu žvirbliui. Jis tupi sau pašiaušęs plunksnas ir snapu traiško pusryčių likučius. - Tu nebijai?
Atrodo, kad jis manęs negirdėjo, nes pakreipęs galvą viena akimi ilgai spokso į langą ir papustęs plunksneles ima snūduriuoti. Negali būti, kad jis žiemos nejaustų.
- Ar girdėjai! - jau balsiai šaukiu jam. Maža ką... ateis šalčiai, o jis nieko nežinos apie tai ir...
- Na ir ko čia šūkauti! - Jis pakraipo uodegą ir vėl grimzta į miegą.
- Betgi žiema! Žiema ateina su visais šalčiais ir sniegu. Kas bus? Kas bus?
- Nesuprantu tavęs, - vaikydamas miegą jis pamankština sparnus. - Negi mes žiemos nematę? Visi žvirbliai iš jos juokiasi. O palesti mes visada rasime.
- Kur?
- Geri žmonės palesins. - Jis vėl taisėsi miegoti. - O jei tokių nebus, blogi žmonės viską išbarstys ir trupiniai liks mums. Tu pamatysi - kokia žiema bebūtų, mes visada būsim čia, niekur neskrisim. Jei aš išskrisiu, su kuo tu kas rytą sveikinsiesi? Būk geras, dabar netrukdyk, aš sotus, noriu pasnausti...
Še tau ir žvirblis. Žiemos nebijo! Kodėl jos bijoti turime mes?
Selemonas PALTANAVIČIUS