Kilnojimai
2021 m. sausio 30 d. |
Ypatingų švenčių proga įgalioti asmenys pakelia vėliavas. Groja orkestrai, sako įspūdingas kalbas, aplinkui susirinkę ploja. Visiems patinka.
Kas rytą kyla saulė, bet tai tiek įprasta, kad jeigu ji pavėluotų pakilti, tai absoliučiai visiems tai labai nepatiktų.
Kažkas kasdien kilnoja sunkius akmenis, plytas, krovinius. Nieks į juos nežiūri ir neploja, neaidi fanfaros. Niekam toks kilnojimas nepatinka.
Kiti kilnoja taurelę. Jiems tai labai patinka, skamba dainos, nerišlios kalbos... Artimiesiems ir kaimynams nelabai tai patinka, skundžiasi, kad tokia betvarkė...
Kartais kažkur kilstelna atlyginimus. Sako, kad tai labai sunku, nėra iš ko juos kelti, sunkiau nei akmenis kilnoti. Kai kurie netgi nekeltų atlyginimų, nes nesą reikalo vargintis, juk ir taip gerai... Jei galėtų, tai visai nemokėtų, būtų dar geriau tiems, kas turėtų mokėti atlyginimus ir blogai tiems, kurie juos gautų ar negautų visai.
Atsakingi asmenys tvirtina, kad kyla biudžetas, pragyvenimo lygis, gerovė. Lyg jų niekas nekelia, savaime kilimas vyksta, tačiau laurus pasiima sau, sakydami, kad tik jų dėka pakilo. Girdėti tai patinka, tačiau nesijaučia.
Nieko nestebina, kad visa tai matant savaime kyla noras nešdintis iš čia. Ir jau išsinešdino beveik milijonas, nes buvo pakilęs nedarbas. Esą gerai, kad taip atsitiko, čia nedarbas nukrito vos ne iki Europos vidurkio.
Nuo tokio gyvenimo čia gimstamumas beveik nulinis, nė kiek nekyla.
Zidorius KIMSĖNAS