Keisti buvo 2020 metai... Tikrai panašūs į XX DA kortą – Prisikėlimas*.

Bundu lyg iš gilaus letargo miego – miegota apie 40 metų, o gal daug daugiau... Bundu dabar jau fiziniame lygmenyje, nes yra daugybė prabudimo lygmenų ir sričių.

Prabudimas iš tikrųjų yra regresas, o ne progresas, kaip visi manome. Eidami prabudimo keliu mes einame ne pirmyn, o atgal.

Atgal į save.

Į save pirmapradžius, tuos pačius pačius tikruosius, į tuos, kurie ateiname iš Visatos įsčių, o ne į tuos, kuriais užaugome.

Žinoma, kai kuriems žmonėms niekur nereikia eiti – jie yra labai harmoningi savo kūne ir prote. Bet stebėjau ir tokį procesą, kai žmogus kažkur „eina“ būdamas savyje ir viską turėdamas. Atrodytų, imk ir gyvenk, bet ne – jis „eina“.

Stebėdama šį „ėjimo“ procesą ilgainiui supratau, jog tam, kad gimtum iš naujo, tu turi grįžti atgal.

Visomis savo Visatos suteiktomis struktūromis tu turi grįžti atgal ir pasiimti, susirinkti tai, ką kažkur praleidai nuo paties prasidėjimo momento (beje, spermatozoidų kelias ir įsitvirtinimas moters kūne yra labai svarbus būsimai asmenybei, bet apie tai dar beveik nekalbama).

Kitaip tariant, turi įvykti susiformavusios asmenybės destrukcija tam, kad įvyktų rekonstrukcija.

Bet turiu gerą žinią – tai buvo sunkusis kelias. Kelias, kurio mus mokė, kelias, kuriame daug kas pasiklydo, ir tebeieško savęs iki šiol. Kelias, priklausęs praeitai epochai.

Dabar labai lengvai yra prieinamas kitas kelias. Tai kelias, su kuriuo gimiau, ir kurio šitiek metų ieškojau, o jis visą laiką buvo šalia. Čia kaip autostrada ir greta einantis senasis kelias – važiuoji senuoju, nes artima, nes gražu, ir ne taip nuobodu. Bet juk tu gali važiuoti autostrada. Bet ne, pats pasirenki važiuoti senuoju, nesąmoningai, nes „taip įdomiau“. Jei tą akimirką įstengtum pasižiūrėti į save tiesiogiai, pamatytum visus į protą įdiegtus ir įsidiegtus standartus. Bet neįstengi...

Tad praėjusiais 2020 metais teko mokytis daugybės dalykų iš naujo. Ir tik dabar, pažvelgusi atgal, matau, kurie pirmieji žingsniai man pavyko geriau, o kurie prasčiau. Kurie sprendimai geresni, kurie prastesni, o kurių rezultatas kol kas neaiškus.

Prabusti fiziniame lygmenyje – tai pirmieji tavo žingsniai materijoje su prabudusia siela ir protu.

Kūdikiai pilnai viską jaučia ir suvokia pirmiausia savo viduje, o tik tada pradeda įvaldyti materiją. Tik gimę vaikai yra labai harmoningi, savo širdimi ir protu atviri pasauliui, turintys tik pagrindinius instinktus – būti reikalingu, jaustis saugiai ir šiltai, pavalgyti, pamiegoti ir pakakoti. Jų sąmonė visiškai švari. Kol mes juos auginame savo glėbyje suteikdami viską, ko jiems reikia, jie pamažu auga fiziškai... Ir tik tada, kai užauga, seka fizinės materijos įvaldymas.

Ar mes suprantame kūdikius? Nevisiškai. Ar mes suprantame išminčius?.. Irgi nevisiškai. Todėl nenuostabu, jog daugybė žmonių frazę iš Švento rašto „būti vaiku“/ „tapti vaiku“ interpretuoja neteisingai.

Nes „būti kūdikiu, vaiku“, pasak didžiųjų pranašų ir išminčių, reiškia atsikratyti visų įdiegtų programų ir... tapti išminčiumi, t.y. žmogumi, reginčiu ne žmonių, o Kūrėjo sukurtą realybę.

*XX Prisikėlimas, DA. – Taro sudaro 78 kortos. Jos yra skirstomos į Didžiuosius arkanus (DA), ir mažuosius arkanus. Didžiųjų arkanų kortos turi esminę, lemiamą reikšmę dėlionėje. Taro - filosofinio pobūdžio kortos.

Šiuo konkrečiu atveju tai tik palyginimas: praėję metai susidarė iš skaitmenų 20 ir 20. Man, asmeniškai, jie buvo tam tikro perversmo ir įvairių sunkumų metai. Todėl kaip pavyzdį pasitelkiau XX (dvidešimtąją) DA Taro kortą „Prisikėlimas“, kurioje vaizduojama, kaip numirėliai keliasi iš kapų. Ji reiškia atgimimą, esmingą transformaciją žmogaus gyvenime. Tačiau toks atgimimas nėra lengvas, jis vyksta per įvairius sunkumus, lemiamas gyvenimo pamokas, išbandymus, ir iškilusių problemų sprendimą.

Silvija STATKUTĖ