Sninga ir sninga.

Kaip gerai, kad sninga!

Jis nuo ryto kasa sniegą – nuo tako, iš patvorių. Jau daug dienų taip.

- Kam tau tas sniegas? Juk tai tik balta košė, iš kurios nieko nevirsi?

- Cha, tai jums košės trūksta!

Jis prikrauna pilną karutį sniego ir nukastu takeliu stumia prie kūdros. Išverčia, dar kastuvu palygina. Šiandien jau dešimtas. O nuo sausio vidurio… Et, kam čia skaičiuoti.

Ir kas iš to bus?

Žinia, kas bus: pavasarį kūdra bus pilna, nes pernai net karosai joje neišgyveno. Ir sodo medžiai, po kuriais jis sniego kalnus suvertė, iki soties atsigers.

Kodėl vanduo turi pabėgti? Ir sniegas…

Selemonas PALTANAVIČIUS