Mes turime 276 svečius online
Apsilankymai:
mod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_counter
mod_vvisit_counterŠiandien:2197
mod_vvisit_counterŠią savaitę:20741
mod_vvisit_counterŠį mėnesį:68067
mod_vvisit_counterPaeitą mėn.:116150

Kaip šį laikotarpį „iššifruoja“ kunigas profesorius dr. Kęstutis Ralys

2021 m. vasario 13 d.

Pasak plataus akiračio, pasaulį mačiusio kunigo, šios Kalėdos buvo kitokios. „Netradicinės. Su dramatizmo atspalviu. Bet juk ir Izraelis Mesijo gimimo metu buvo dramatiškoje situacijoje. Mūsų dailių prakartėlių švelnutis vaizdinėlis neatspindi ano meto įtampos bei žydų tautos agonijos. Okupacinė romėnų priespauda, slopinanti bet kokį maišto pasireiškimą griežčiausia bausmės forma, o iš kitos pusės - baisių pilietinių karų ištampyta žydų tauta, vis dar varginama partizaninių judėjimų ir plėšikų gaujų. Tauta, kamuojama labai negeros nuojautos, faktiškai įsisąmoninusi savo pragaištį. Ir... gimsta kūdikėlis, kurio beveik niekas nepastebi, nes tautos išgelbėjimui reikėjo stiprių vyrų, apmokytos galingos kariuomenės, milžiniškų finansavimo resursų. Žmonės visose kartose panašūs vieni į kitus ir mąsto panašiai. Mat šiandien, kai problemos lipa ant problemų, lietuviai irgi savo išgelbėjimą mato finansuose, politinės įtakos instrumentuose... Tad Jėzaus gimimas, kurį krikščioniškasis pasaulis pripažįsta Dievo išgelbėjimo veiksmu Izraelio žmonėms ir visiems, - tai NETRADICINIS SPRENDIMAS. Ne jėga, ne kariuomene, ne pinigais, ne vaistais... Kaip ir tada, taip ir šiandien visuomenė žiūri ne ten. NE TEN, iš kur ateina tikroji pagalba. Apie tai, kaip labai žmonės viliasi pagalbos SAVO KŪNUI, išorinėms aplinkybėms, o antgamtinis pasaulis KREIPIA dėmesį į VIDINĮ ŽMOGŲ, - pasakoja kunigas Kęstutis Ralys, Vilniaus universitetinės ligoninės kapelionas.

„Dievo apvaizdos duotybė - pabūti tokioj situacijoj. Kiekvienas turi įprastus savo potyrius, pvz., atostogaut kurorte. Dabar tu, žmogau, nebegali, kaip tu nori. Kalbant apie tarnystę ligoninėj, ligonio artimieji, kaip anksčiau jau nebegali įsakinėt, kad blogai padėjai pampersą, negali dešimt kartų atsibučiuot. Mato, kad čia nuo manęs nebepriklauso. O nuo ko priklauso??? Žemiškai – „gal čia farmacininkai reguliuoja“... – visokių teorijų prisigalvoja. Vienintelė teorija – Dievas duoda visam svietui tokį gerą išbandymą, kurio pagalba yra PERŽIŪRIMAS vidinis pasaulis, kad mes ESAM RIBOTI. Kad ir ko mes norėtume, kokius didelius darbus ar pasiekimus beplanuotume, atsiduriame ties ta vieta, kur Dievas yra suplanavęs tavo tą kelionę. Kaip kad šitos Kūčios buvo skirtingos. Šiemet jau tradicijos nebuvo. Dievas suteikė gerą išbandymą. Žmonės burnojo, kad į bažnyčias negalima įeit, bet BAŽNYČIĄ tu turi turėt širdy! Dievą turi turėt širdy! Širdy, o ne didžiuose dangoraižiuose.

Šventinau viena palatą, o ten „covidinė“. Tai žinot, momentas, kai taip gražiai visi susirinkę ir gydytojai, sesutės, - ten visas personalas, - taip gražiai meldėsi... Tikrai mačiau, kad tie žmonės susirūpinę, kad kuo greičiau ta liga išeitų, kuo greičiau tai baigtųsi, nes tas slegiantis nerimas, izoliacija tiek slaugomiems, tiek slaugantiesiems yra sudėtinga. Bet va tas SUSIBŪRIMAS, aš vadinu tai žodžiu KOMUNIJA, tai ta BENDRYSTĖ. Tai šio laiko momento labai geras dalykas. Negali (į bažnyčią) nuvažiuot? Tu gali DVASINĘ KOMUNIJĄ priimt.

Tai štai, čia toks naujas potyris, vadinu jį „Dievišku laiku“ - tokia duotybė. Geras laikas išpažinčiai, pirmiausia išpažinčiai sau pačiam.“

Kunigas Kęstutis Ralys leidžia suprasti, kad mes įpratę valdyti aplinkybes, tarsi laikom gyvenimą suėmę savo rankose, tačiau mes apleidom vidinį žmogų, jo reikalus, jo balsą. Perfrazuojant, mes užsiimame teroru prieš savo vidinį žmogų. Nes nemaitinam jo dvasiniu maistu, laikom alkaną, slopinam, gniuždom sąžinės balsą. Neieškom išminties knygos, niekada negirdėjom, kas rašoma Biblijoje - Šventajame Rašte. Na, maitinam nebent sielą – pažiūrim kokį trečiarūšį filmelį. Todėl kunigas vadina šį laiką „gera duotybe“, nes aplinkybės pagaliau priverčia atsigręžti į vidinį pasaulį, kad sprendimams pirmenybiškai vadovautų vidiniai poreikiai, bet ne kūno poreikiai, ne pigūs malonumai.

Senovės Izraelis, prislėgtas gniuždančių, beišeitinių aplinkybių, ieškojo išorinės fizinės jėgos, bet pagalba atėjo visai ne galingos išorinės jėgos pavidalu, o pavidalu dvasinio žmogaus – Jėzaus iš Nazareto asmeny. Todėl daugelis tos Dangaus pagalbos nepamatė. O jei pamatė, tai nepatenkinti atmetė. Mes, žmonės, NEPAMATOM ATEINANČIOS PAGALBOS, nes mes žiūrim NE TEN, iš kur ta pagalba ateina.

Visą pokalbį su kunigu K. Raliu galite pasižiūrėti video įraše, įvedę pavadinimą: „Kunigas dr. Kęstutis Ralys: apie laikmetį, humorą ir gyvenimo Šaltinį“, interneto svetainėje youtube.com.

Kunigas Kęstutis Ralys nepriklausomybės pradžioje buvo paskirtas tarnauti į N. Daugėliškio parapiją, Ignalinos rajone, iš tų laikų atsklinda jo šiltas santykis į Rytų Aukštaitijos kraštą šiuo vertybių kaitos laiku. Anot K. Ralio, Sutvėrėjo veiksmu atnaujinama žmogaus vidinė programa, lyg perinstaliuojama kompiuterinė programėlė.

Aidas DOLOTOVAS