Su nekantrumu laukiu gerb. Redaktoriaus siunčiamų „Švenčionių krašto“ laikraščio elektroninių variantų. Kiekviename surandu kažką naujo apie mūsų istorinį, nepakartojamo grožio kraštą, žmones. Komplektuoju Petro Švenčionio, kitų autorių straipsnius apie miestelius, gyvenvietes, dvarus, palivarkus. Nudžiugino Tamaros Justyckos straipsnis „Senieji Švenčionių fotografai“. Nuo pat vaikystės domėjausi fotografija, naudojausi „Smena“, „Fed-2“, „Zenit 3“ aparatais. Tebeliko didžiulis didintuvas, vonelės ryškalui, fiksažui, raudonos šviesos žibintas...

Keičiasi miestų veidai, griaunami pastatai, statomi nauji. Beliko kažkada užfiksuotas vaizdas, prisiminimai. Iš portretinių nuotraukų sužinome apie praeities drabužių madas, avalynę, šukuosenas. Daktaras Eugenijus Skerstonas rašė knygą „Mados psichologija“ (leidykla „Sofoklis“ 2014), paprašė senų nuotraukų ir kaip nudžiugo, kai parodžiau kelias nuotraukas, kuriose to meto madas menančiais drabužiais pasipuošę pozavo.

Gyvenant pastaruoju metu Vilniuje, daugiau pildosi senųjų Vilniaus fotografų darbų rinkinys. Tarp jų yra keletas R.Leibovo nuotraukų, kurias ir publikuoju. Manau, kad Vilniuje R.Leibov stažavosi pas J.Serebriną, tad siunčiu ir šio fotografo vieną nuotrauką.

Labai būtų gražu panagrinėti tarpukario laikų fotografų darbus, deja, ant jų jau nėra fotografų įspaudų, nors fiksuoti istoriniai momentai. Taipogi siunčiu kelias.

Labai daug pasidarbavo pirmojo pasaulinio karo metu Vokietijos 10-osios armijos fotografai. Išleista daugybė atvirukų su mažesnių miestelių nuotraukomis (atvirlaiškiai), ant kurių kareiviai parašydavo laiškelį ir išsiųsdavo į Vokietiją. Švenčionių-Švenčionėlių atvirukų pavyko surinkti per 60 vnt. Labai domina senosios Švenčionėlių nuotraukos, deja, apart Br. ir Fel.Narkevičių kitų nepavyksta gauti. Apie jų darbus teks parašyti vėliau, kadangi jų per dešimt vienetų.

Džiaugiuosi, kad puikių fotografų yra ir šiais laikais. Vienas jų – gerb. Algis Jakštas, kurio dėka džiaugiamės gamtos vaizdais, užfiksuotomis gyvenvietėmis, konkrečiais asmenimis. Kiek tenka sugaišti laiko, kad nufotografuotų kokį žvėrelį! Tai žinoma tik pačiam autoriui, mes matome tik galutinį rezultatą.

Tad ir apie šių dienų laikotarpį reikėtų fiksuoti fotografus, metrikuoti nuotraukas (beje ir turimas namuose gyventojų), nes sparčiai išeiname, nuotraukos tampa nemetrikuotomis, praranda dalį savo vertės.

Fotografo R.Leibov Švenčionyse daryta nuotrauka.

Fotografo I.Serebrin daryta nuotrauka.

Švenčionių lietuvių gimnazijos uždarymas 1937 metais. Antroj eilėj šeštas iš kairės gimnazijos direktorius Aleksandras Rymas.

Nuotraukos iš autoriaus kolekcijos