Iš už uždarų savivaldybės durų sklindanti tyla apgaulinga. Iš tikrųjų už jų vyksta įvairūs procesai, taip pat ir dramatiškas „galvų kapojimas“. Senų ir patyrusių specialistų. Tiesa, Klipčių valdžia, kaip įprasta dabar ją vadinti, nes iš kalbų ir procesų nesuprasi, kuris iš jų svarbesnis – tėvas ar sūnus, valo ne visus senus kadrus. Tėvo ir sūnaus unikali „šeimyninė ranga“, rajoną tvarkanti lyg nuosavą ūkį (ir ūkininkai – abudu), demonstruoja savo žiaurią galybę ne visų senųjų kadrų atžvilgiu. Vienus „kerta“, kaip tuos medžius miestų skveruose, o kitus „brandina“, po kelerius metus laukdami, kol šie pagaliau kaip nors stebuklingai išlaikys tinkamumo valstybės tarnybai testus arba bent tokį popieriuką gus, kad galėtų „laimėti“ konkursą ir toliau išlikti savo kėdėje. Taip atsiranda amžinai laikinai einantys pareigas vadovai. Pabradiškiai tai jau tikrai žino...

Savų Klipčiai neapleidžia ir neatleidžia, net kai įstatymai to reikalauja. Kai jų ištikima bendražygė buvusi Kultūros, švietimo, jaunimo ir sporto skyriaus vedėja Teresa Sansevičienė dėl amžiaus negalėjo likti vedėjos pareigose, jai tuoj pat atsirado vieta – sulaukusi pensijos, jį papildė jauną mero patarėjų komandą.

Kiek šiedu ūkininkai atleido iš darbo savo srities profesionalų per savo rajonui vadovavimo laiką, šįkart neskaičiuosime, paminėsiu tik naujausius. Taip, viskas teisėta, pareigų netekusieji net pasiskųsti niekam negali. Tiesioginiai merų rinkimai ir išplėstos galios pavertė juos chanais. Meras gali savo įsakymu atleisti bet kurį savivaldybei pavaldžios įstaigos vadovą ir niekam nieko neaiškinti.

Savivaldybės įstaigos rajone labai matomos, jų vadovai – taip pat. Todėl tokie išpuoliai sukelia didelį rezonansą visuomenėje. Švenčioniškiai buvo priblokšti žinios, kad iš pareigų atleistas ilgametis Švenčionių Juliaus Siniaus meno mokyklos direktorius Raimondas Gaidys, šešių vaikų tėvas, tikras meno profesionalas. Jis išgirdo mero nuosprendį: „Laisvas“. Kas įvyko? Šitiek metų dirbo, mokymo įstaiga pasiekė puikių rezultatų, ir staiga – nereikalingas! Kadencija baigėsi? Čia ne pasiteisinimas. Visi žino, kaip jos prasitęsia arba tie patys laimi konkursus, jeigu pelnė valdžios malonę. Kas jau kas, o pabradiškiai tai tikrai žino...

Švenčionių rajono visuomenės sveikatos biuro vadovės, kūrusios šią įstaigą, kaip sakoma, nuo pamatų, ir jai vadovavusios berods penkiolika metų, Daivos Vinogradovos atleidimas buvo dar dramatiškesnis. Kaip teigia šaltiniai, biurą vakarop užgriuvo visas „baudžiamasis būrys“. Be jokio įspėjimo, gal kad nespėtų išeiti į biuletenį. Ir tuoj pat atleidimą sutvarkė. Kas tai, jeigu ne susidorojimas? Ir kada rajone taip yra buvę?

Lekia ne tik vadovų galvos. Pernai taip ir liko nutylėtas protu nesuvokiamas paprasto socialinio darbuotojo atleidimas. Iš darbo buvo išmestas našlys, auginantis nuo vaikystės neįgalų sūnų. Ir kam jau taip prireikė „auksinės“ jo darbo vietos? Žmogus niekur nesiskundė, nors galėjo, nurijo nuoskaudą ir skubėjo ieškoti darbo, nes reikia iš kažko gyventi. Puntantys prie valdžios lovio to nesupras. Darbą surado, bet beveik už 100 kilometrų, kuriuos tenka kasdien įveikti. Vien kelionei 3 valandos, o namuose laukia neįgalaus sūnaus priežiūra. Perdien juo rūpintis tenka senelei, nors jau pačiai reikia pagalbos.

Štai tokia dabartinės rajono valdžios moralė ir sąžinė.

Irena PAULIUKEVIČIENĖ