Vienas iš išlavinto mąstymo bruožų — sugebėjimas svarstyti nuomonę, su kuria nesutinki.

(Aristotelis)

Niekam ne paslaptis, kad būtent gebėjimas tinkamai bendrauti yra mūsų gyvenimo pagrindas. Ką beveiktume, kuo užsiimtume, visa tai glaudžiai susiję su kitų žmonių santykiais. Nuo šių santykių labai priklauso bendra nuotaika, visuomeninis statusas, netgi mūsų darbo rezultatai, išreikšti piniginiu ekvivalentu.

Paprastai elgesio modelį mes perimame iš kitų žmonių — tėvų, draugų, giminaičių arba iš knygų ar filmų herojų. Be to, šių herojų adekvatumas kelia nemažai klausimų. Kaip efektyviai bendrauja tie žmonės, kuriuos jūs sąmoningai ar nesąmoningai kopijuojate? Tuo labiau, nevertėtų užmiršti, kokią įtaką bendravimo kokybei daro jūsų asmenybė. Jūsų išvaizda, manieros, gestai, kalbėsena, temperamentas — visa tai sukuria nepakartojamą įvaizdį, todėl paprasčiausias kitų žmonių elgesio kopijavimas čia visai ne vietoje.

Dažnai girdime maždaug tokį tarpusavio santykių aiškinimą: žmonės, kuriais tu tikėjai ir už kuriuos kalnu stovėjai, tave išduoda ir pakiša iš savanaudiškų paskatų.

Su kiekvienais metais žmonės darosi vis labiau pavydūs, pikti, kietaširdžiai, netgi žiaurūs. Degraduoja...

Visuotinis įžūlumas, storžieviškumas, blogos manieros, familiarumas, elementarių bendravimo taisyklių nesilaikymas. Ką daryti? Su kiekvienu juk nekovosi, nesibarsi, nesiginsi. Tuo labiau, kiekvieno gi neperauklėsi. Tai žmonės, su kuriais priverstas bendrauti (t.y. neapsisuksi ir neišeisi!).

Šiose trijose pretenzijose aplinkiniams galima įžvelgti vieną bendrą bruožą – šių eilučių autoriai save laiko gero elgesio pavyzdžiais, o kitus priskiria pikčiurnoms.

Tačiau toks požiūris iš pagrindų klaidingas. Visi žmonės vienodi. Jeigu jūsų bendravimas visą laiką persmelktas negatyvo, vadinasi, kažkur labai klystate.

Žmonės niekada nesielgia atsitiktinai. Kiekvieno žmogaus elgesį lemia kokie nors motyvai. Jeigu jums nesiseka rezultatyviai bendrauti, akivaizdu, kad kažko nesuprantate žmonių elgesyje.

Toliau aptarsime keletą tipinių bendravimo klaidų.

Netinkamo bendravimo spąstai

Nereikia būti kaip visi, nes mes ir esame kaip visi.

(Sergėjus Dovlatovas)

Gaila, kad mokykla neugdo vieno iš svarbiausių gebėjimų mūsų gyvenime – sumanaus bendravimo, tai yra sugebėjimo gauti iš žmonių tai, ko iš jų tikitės.

Minėto dalyko neišmanantys žmonės paprastai daro dažną loginę klaidą: „Jeigu žmonės neduoda man to, ko aš iš jų noriu, - jie blogi“. Ši klaida turi vieną itin nemalonią savybę – ji nuolat pasitvirtina.

Šitas su manimi labai šiurkščiai elgėsi!

Šitas pavedė!

Šitas išdavė!

Panašių situacijų paradoksas tas, kad pirmiau minėti žmonės tikriausiai labai nustebtų, jeigu jiems būtų papasakota apie tai, kad jie šiurkščiai elgdavosi, pavesdavo, išduodavo. Greičiausiai skundų autorius išgirstų apie save ką nors labai nemalonaus.

Pirmas laiptelis į žmogų

Jeigu tu ginčijiesi su kvailiu, tikriausiai jis daro tą patį.

Bendraujant svarbiausia suprasti, dėl ko reiškiate savo nuomonę kitam žmogui? Ką šiuo norite pasiekti? Leiskime, norite jį perkalbėti. Vėl eilė klausimų:

Kam jums reikalingas perkalbėtas žmogus?

Kuo jis pranašesnis už neperkalbėtą?

Kas nutiks baisaus, jeigu žmogus nesužinos jūsų nuomonės?

Norėdami visa tai geriau suprasti, įsivaizduokite, kad pareikšdami kitam žmogui savo nuomonę, jam dar ir šimtą eurų duodate. Dar akivaizdžiau, jeigu tai žmonių grupė. Stovite prie baro ir staiga pareiškiate: „O dabar išklausykite mano nuomonę!“ Išsitraukiate iš kišenės piniginę ir kiekvienam duodate po šimtą eurų. Visi žiūri į jus išsižioję, o jūs iškilmingai išdėstote savo požiūrį į problemą. Tačiau šioje vietoje vėl gi kyla klausimas: „Kodėl jiems turiu dovanoti po šimtą eurų?“ Atsakomasis klausimas: „Kodėl jiems turiu dovanoti savo nuomonę?“

Tokiu būdu prisiyrėme prie pagrindinio bendravimo klausimo: Kaip tavo nuomonė galėtų pagerinti pašnekovo gyvenimą?

Į bendravimą pažvelgę per šią prizmę, suprasite koks tai nelengvas procesas, kokia tai sudėtinga intelektinė veikla. Juk bendraudami mes stengiamės savo sudėtingą jausmų pasaulį perduoti keliais žodžiais. Nors ir nepaprasta įvaldyti bendravimo procesą, tačiau šio išmanymo vertė tikrai didelė.

Su kiekviena nauja diskusija jūs įgyjate draugų ir bendraminčių. Žmonės pradeda jus gerbti. Taip pat auga socialinis statusas. Žmonės patys domėsis jūsų nuomone ir visada padės įgyvendinti sumanymus.

Nesupranta ar nenori suprasti?

Nes tikrai geras žmogus nepaklaus nuogo: „Kur tavo drabužiai?“ ir nepaklaus benamio: „Kas atsitiko tavo namams?“

(Džubranas Chalilis)

Būna, kad diskusijoje labai pritrūksta bendro supratimo. Bandote paaiškinti savo požiūrį, bet bergždžiai.

Įprastame pokalbyje tai ne taip baisu. Paprasčiausiai galima pakeisti temą. Bet su žmonėmis kalbantiems profesionalams tokia situacija nemaloni. Jeigu esate verslininkas, vadovas arba dėstytojas, geriau, kad jus suprastų. Šioje situacijoje reikėtų išsiaiškinti kodėl jūsų nesupranta.

Sunkus pokalbis

Jūs turite kokių nors trūkumų? Pernelyg tiesmukiškas. Aš manau, kad, atvirkščiai, čia yra privalumas. Man nusispjauti ką tu apie tai manai!

Pats savaime nesupratimas yra natūralus dalykas. Žmonių interesai, požiūris į gyvenimą, jo aplinkybės labai skirtingos. Stebėtina, kaip žmonės apskritai supranta vieni kitus. Jeigu jūs kažką pasakėte, o jūsų nesuprato, nieko baisaus, tai pirmas pokalbio laiptelis. Pabandykite aiškiau išreikšti savo mintį ir tą padarykite pašnekovo kalba.

Į klausimą: „Kaip sekasi?“ nevertėtų atsakyti: „Esu erdvėlaikio kontinuume“. Nebent kalbate su fiziku, kuris ten dažnai būna.

Tarpusavio supratimui labai padeda pokalbio pradžia apie paprastus buitinius dalykus: apie orą, savijautą, miegą, mitybą. Po to jau galima pereiti prie sudėtingesnių temų. Jeigu pašnekovas protingas žmogus, jis savo ruožtu irgi pradės tiesti tiltus:

„Atrodo praklausiau, apie ką jūs kalbėjote?“

„Jūs būtent tai turėjote omenyje?“

„Nutrūko pokalbio gija. Ar galite pakartoti?“

Tokiu atveju pabandykite paaiškinti savo požiūrį kaip įmanoma smulkiau. Leiskime, taip ir padarėte, bet pašnekovas ir toliau spyriojasi. Kodėl taip nutinka?

Dažniausia priežastis – ego. Apie ego pokalbių metu būtina žinoti svarbų dalyką:

Ego atžvilgiu bet koks pokalbis – pretekstas išaukštinti save žeminant pašnekovą.

Kaip nustatyti, kad pašnekovo ego įaudrintas? Tą pasako pažymimieji žodžiai: „visada“, „niekada“, „visi“, „niekas“ ir kiti apibendrinamieji žodžiai. Pavyzdžiui:

„Tu niekada manęs neklausai!“, „Tu nieko nesupranti!“, „Tu visada kalbi niekus!“.

Toliau žmogus su labiau išreikštu ego užima poziciją iš viršaus ir pradeda jus mokyti: „Tau reikėtų...“, „Mokykis elgtis...“, „Galvok, ką kalbi!“.

Kai kada tai parodoma kiek mandagiau: „Jūs gi protingas žmogus...“, „Kaip nesuprantate paprastų dalykų...“, „Galėjote ir pats susiprasti...“.

Visais čia nurodytais atvejais jūsų pašnekovas atkakliai ropščiasi į savo ego viršūnę, kad nuo jos galėtų spjaudyti ant jūsų. Jis ir nesiruošia suprasti jusų. O ir dėl ko didžiajam iš didžiųjų reikėtų suprasti kažkokį „lūzerį“ (nevykėlį)?

Šiuo atveju neįmanoma tęsti pokalbio. Pašnekovas ir toliau garbstys savo ego. Vienintelė išeitis – nuleisti pašnekovą iš aukštybių žemyn ir pokalbį pradėti iš naujo.

Apgaulė rūke

- Tėti, aš turiu tau kai ką pasakyti!

- Tik trumpai ir aiškiai.

- Šimtas eurų.

Jeigu pašnekovas aiškiai pasako, ko iš jūsų nori — stipriai sutaupomas laikas. Jūs galite sutikti su pasiūlymu arba atsisakyti, tačiau bet kokiu atveju tai bus sąžininga.

Jeigu jus bando apgauti, tam reikalui dažniausiai naudojama taktika – rūko paleidimas. Pašnekovas pradeda kalbėti mįslingomis frazėmis ir užuominomis, išsisukinėja nuo tiesioginio atsakymo.

Apgavikai paprastai vartoja tokias frazes: „Viskas ne taip paprasta...“, „Detales galime apsvarstyti vėliau...“, „Aš dabar nepasiruošęs tai svarstyti...“.

Be to, jie primygtinai reikalauja kokių nors veiksmų iš jūsų pusės: „Spręskite greičiau, o tai viskas baigsis!“, „Dabar pasirašykime, o detales apsvarstysime vėliau.“, „Saulė jau leidžiasi, viską turime nuspręsti iki saulėlydžio.“

Toks rūko ir raginimų derinys parodo, kad čia esama kažko nešvaraus. Tokiu atveju geriausia taktika – sulėtinti tempą ir viską išsiaiškinti. Jeigu iš jūsų reikalauja kuo skubesnio atsakymo, tuo ramesniu tonu pasakykite, kad turite viską išsinagrinėti.

Atmintini ir kiti apgavystės požymiai: „Mes dirbame jūsų interesams!“, „Mes galvojame tik apie jus!“, „Mes rūpinamės jūsų komfortu!“

Visa tai labai keista. Kodėl staiga svetimas žmogus pradeda galvoti apie jūsų interesus? Paprastai kiekvienas žmogus galvoja apie savo interesus, ir tai normalu. Štai čia ir glūdi tarpusavio bendradarbiavimo esmė. Kiekvienas iš to gauna sau naudos. O pašnekovo pareiškimas, kad jis rūpinasi tik jumis – įtartinas. Tokiu atveju privalu paklausti pašnekovo: „O, tai kokia jums iš to nauda?“ Jeigu pašnekovas nesugeba sklandžiai atsakyti į šį klausimą, didelė tikimybė, kad jus ruošiasi apgauti.

Atidžiai stebėkite, ką kalba jūsų pašnekovas. Dar daugiau dėmesio skirkite supratimui, dėl ko jis taip kalba.