Lietuvai sulaukus Europos Komisijos priekaištų, kad per mažai gyventojų prijungė prie centralizuotų nuotekų tinklų, Aplinkos ministerija reikalauja, kad savivaldybės vykdytų Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymą, kuris  įpareigojo savivaldybes iki 2021 m. kovo 1 d. pakeisti geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros planus ir juose nustatyti aglomeracijų ribas, geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros kryptis, įgyvendinimo etapus ir finansavimą. 

 Šiuo metu tik 10 Lietuvos savivaldybių  yra parengę ir patvirtinę planus. Švenčionių savivaldybė dar tik skelbia, kad yra  koreguojamas geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo specialusis planas, nustatomos aglomeracijų ribos, kur gyvena daugiau kaip po 2 tūkst. žmonių, tam kad būtų centralizuotos nuotekų surinkimo sistemos ir kad vėliausiai iki 2023 m. prie jų būtų prisijungę ne mažiau kaip 98 proc. šių aglomeracijų gyventojų bei agituoja gyventojus jungtis. Švenčionių, Švenčionėlių, pabradės ir Cirkliškio gyventojai kviečiami rašyti prašymus – įsipareigojimus prisijunti prie tinklų. Tai reiškia, kad atėjus laikui trauktis nebus kur – teks vykdyti įsipareigojimus.

Dalis gyventojų negali prisijunti prie tinklų, nes neturi lėšų, o viskas kainuoja nemažai. Aplinkos viceministras Darius Kvedaravičwius informavo, kad artimiausiu metu planuojama skelbti naują kvietimą teikti paraiškas Lietuvos aplinkos apsaugos investicijų fondo paramai. Dabar yra keičiamas finansavimo tvarkos aprašas, kad paraiškas galėtų teikti ir patys gyventojai.

Mūsų inf.