Neskaidrūs viešieji pirkimai

Praėjusią savaitę rašėme, kad Švenčionių savivaldybės veiklą tyrė Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT). Aptikti korupcijos rizikos veiksniai organizuojant aplinkos tvarkymo darbus. Nustatyta, kad trūksta aiškesnio procedūrų teisinio reglamentavimo ir kontrolės – valdininkai su viešaisiais pirkimais daro ką nori. Galimai tai rajono vadovams naudinga, jeigu toleruojama, bet dėl tokių neskaidrių viešųjų pirkimų nukenčia pirmiausia rajono biudžetas ir rajono gyventojai (neadekvačiai didelė renovacijos kaina, nepagrįstas rinkliavos kainų šuolis ir kt.).

STT šįkart tyrė tik aplinkos tvarkymo darbų viešuosius pirkimus, bet be abejonių, tuos pačius pažeidimus surastų ir kituose pirkimų organizavimuose tik jau stambesniu mastu. Vieša paslaptis, kaip rajone gaunami darbai, jau nekalbant apie vidaus sandorius. Gal ir iki jų kada nors prieis STT. Juolab, pradžia jau yra.

Buvo bandyta uždrausti

2017 metų kovą pastebėjus sisteminę problemą savivaldybių vidaus sandorius buvo bandoma uždrausti. Deja, tuo metu vidaus sandoriai liepos mėn. įstatymo pakeitimu buvo uždrausti tik valstybės valdomoms įmonėms. Tuo tarpu savivaldybėms ir jų valdomoms įmonėms ši privilegija liko, nepaisant to, jog Prezidentė vetavo tokį įstatymo projektą.

Savivaldybių kuriamų monopolių teisėtumą vertins Konstitucinis Teismas

2019 m. pabaigoje liberalizuotas savivaldybių vidaus sandorių reguliavimas gali grįžti bumerangu. Nepraėjo nei metai, kai teismus pasiekė pirmosios bylos dėl savivaldybių sudarytų sutarčių su joms pačioms priklausančiomis įmonėmis. O šių metų vasario 24 d. ir Konstitucinis Teismas nutarė ištirti naujųjų teisės aktų teisėtumą.

Konstitucinis Teismas priėmė Panevėžio apygardos teismo prašymą ištirti, ar naujos redakcijos Viešųjų pirkimų įstatymas, leidžiantis savivaldybėms sudaryti vidaus sandorius su savivaldybės įmonėmis dėl viešųjų paslaugų teikimo, neprieštarauja Konstitucijai.

Pasak teisininkų, toks posūkis, kuomet žemesnės instancijos teismas kreipiasi į Konstitucinį Teismą ir šis priima prašymą svarstymui, nėra dažnas reiškinys. Praėjusiais metais Konstitucinį teismą iš viso pasiekė tik apie 15 žemesnės instancijos teismų prašymų. Tai, jog šį prašymą Teismas priėmė svarstyti, parodo, kad keliamas klausimas galimai yra antikonstitucinė problema.

Buvusios valdžios naujametinė dovana savivaldybėms

Viešųjų pirkimų įstatymas pakeistas 2019 m. pabaigoje, praktiškai Šv. Kalėdų išvakarėse. Paskutinę metų dieną savivaldybėms plačiau atvertos vidaus sandorių durys. Nuo tada savivaldybės neskelbdamos viešojo pirkimo galėjo sudaryti vidaus sandorius vandens ar šilumos tiekimo, nuotekų ir atliekų tvarkymo, keleivių vežimo, teritorijų ir gatvių priežiūros srityse. Taip pat dėl maitinimo paslaugų ugdymo, globos arba sveikatos priežiūros įstaigoms.

Įstatymo pakeitimui tuo metu prieštaravo eilė institucijų, įskaitant Konkurencijos tarybą, Viešųjų pirkimų tarnybą, Specialiųjų tyrimų tarnybą, Kainų komisiją ir kt. Nepaisant to, Seimas veikė paskubomis – įstatymas įsigaliojo net be ilgesnio 6 mėn. atidėjimo laikotarpio.

Įstatymo pakeitimas paliko daug erdvės piktnaudžiavimui

Anksčiau vidiniai sandoriai buvo leidžiami tik tais atvejais, kai savivaldybė rinkoje negali įsigyti tokių viešųjų paslaugų arba netenkina kainos, kokybės ar kiti parametrai, o nuo 2019 m. gruodžio 31 d. įsigaliojus įstatymo pakeitimui neliko jokių apribojimų. Įstatymo pakeitimas leido savivaldybėms „pavesti“ konkrečių paslaugų teikimą savivaldybės įmonėms, tam netaikant Viešųjų pirkimų įstatymo reikalavimų ir nesilaikant sąžiningos konkurencijos taisyklių. Pasak teisininkų, tokiu būdu atverta erdvė piktnaudžiavimui, lėšų neracionaliam naudojimui, veiklos neefektyvumui, paslaugų kainos augimui. Iš esmės kai kuriuose sektoriuose sukurtos sąlygos rinkos monopolizavimui.

Vos po mėnesio – 50 mln. EUR vertės sandoris

2020 m. vasario mėn. Panevėžio miesto savivaldybė sudarė apytiksliai 50 mln. EUR vertės vidaus sandorį su jai priklausančia įmone AB Panevėžio specialus autotransportas dėl atliekų tvarkymo. Sutartis sudaryta 10 metų ir įsigaliojo jos pasirašymo dieną.

Mūsų rajone atliekų tvarkymo konkursas su įvairiomis peripetijomis vyko daugiau kaip metus, o jo baigtis įslaptinta labiau, negu visos valstybės paslaptys. Situacija leidžia manyti, kad šioje srityje toli gražu ne viskas tvarkoje: yra duomenų, kad permokama 70 tūkst. Eur per metus vien už transporto nuomą, nepagrįstai didelė transportavimo kaina, o nuo šių metų net trečdaliu pakilusi rinkliavos kaina verčia abejoti sandorių sąžiningumu.

Kiek kainuos paslauga gyventojams, priklauso nuo savivaldybės įmonės veiklos (ne)efektyvumo. Analizavęs situaciją teisininkas pabrėžė, kad joks teisės aktas neįpareigoja, jog savivaldybės įmonių paslaugų kaina bent jau atitiktų rinkos vidurkius ar būtų kažkiek mažesnė. Štai kodėl už atliekas iš gyventojų savivaldybė kiek nori, tiek ir lupa. Paslaugų įkainius gyventojams nustato pati savivaldybė tarybos sprendimu.

Jeigu Konstitucinis Teismas pasisakys, kad įstatymo pakeitimas, kurio pagrindu savivaldybės šiai dienai sudaro vidaus sandorius, prieštarauja Konstitucijai ir todėl yra neteisėtas, tuomet visi tuo pagrindu sudaryti sandoriai taps neteisėtais ir turės būti nutraukiami.

Irena PAULIUKEVIČIENĖ