Mums pavasaris – lyg viena didelė šventė. Jį matome visokį, tad galime tvirtinti, jog ir švenčių yra daug; atsisveikindami su šaltuoju pavasariu, mes laukiame šilumos. Čia pat Gandrinės, nes per Blovieščių mūsų gandrai visada sugrįžta. O štai dabar, jau šiandien, yra net dvi šventės, kurios ne mažiau svarbios.

Šiandien pagaliau sulaukėme meto, kai diena susilygins su naktimi, o po to ją pralenks ir nuskubės didžiosios šviesos link. Pavasario lygiadienio akimirka išauš 11 valandų 37 minutės. Turėtume sakyti, kad tai labai svarbus ir žymus įvykis, nes jį sugalvojome ne mes, o mums ir visai gamtai kasmet suruošia tam tikra tvarka sustoję dangaus kūnai. Taigi viskas nukrenta „iš viršaus“. Tik viskas keičiasi ir ten „viršuje“, vieni dangaus kūnai greitai pasisuka, pasislenka ir mus su visu šiauriniu Žemės pusrutuliu atgręžia švieson.

Rudens ir pavasario lygiadieniai mūsų protėvių buvo išskaičiuoti, nustatyti seniai – gali būti, kad jiems šie įvykiai (kaip kitaip apibūdinsi lygiadienio reikšmę) buvo be galo svarbūs. Nuo gamtos visu kuo priklausomas žmogus privalėjo sekti visus ženklus, žinoti pokyčius ir planuoti darbus, o gal – net gyvenimo ritmą. Ar ta diena, kai vienam taške susilygina diena ir naktis, buvo šventė? Taip, ji buvo laukta akimirka, kurią visada paminėdavo. Netikėkite kalbančiais, kad mūsų papročiai gimė tik 19 amžiuje – tiesa yra visai kitokia: visa tai buvo, gyvavo, tik nebuvo kam to užrašyti. Neraštingumas iš mūsų atėmė didelę mūsų senosios istorijos dalį.

Mūsų protėviai šią dieną švęsdavo labai nuoširdžiai, maudydavosi upelyje, skubėdavo pasitikti tekančios saulės. Po lygiadienio vis labiau švintančios dienos ir atšylanti žemė pašaukdavo tikrojo pavasario darbams. Ko gero, šiandien ne visi prisimins, kokia šventė saulės atnešta, tačiau visi pritars – gyventi vis šviesiau ir gražiau.

O dar šiandien švenčiame, minime ypatingą dieną. 1971 m. Jungtinės Tautos pavasario lygiadienį paskelbė Žemės diena. Tiesa, ši šventė pas mus atėjo vėliau, nei visame pasaulyje – Lietuvai atgavus nepriklausomybę, Žemės dienos iniciatorius Johnas McConnellis kreipėsi į mūsų tautą, ragindamas taip pat tapti Žemės globėjais, o pavasario lygiadienį, kuris skirtingose planetos vietose yra kovo 20-21 d., minėti kaip Pasaulinę Žemės dieną. Atsiliepdama į šį kreipimąsi, tuometinė Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba 1992 m. Žemės dieną oficialiai įteisino ir Lietuvoje.

Kas mums yra Žemės diena? Ji kviečia apsižvalgyti, pamatyti, kokioje Žemėje gyvename, pasitikrinti, kaip gyvename, kaip elgiamės su Gamta ir Žeme. Ne karantino metu šią dieną daug kur vyksta susitikimai, pokalbiai, keliamos ypatingos Žemės dienos vėliavos. Dabar esame suvaržyti, turime būti atsargesni, įžvalgesni. Tačiau savo aplinkoje tvarkytis ne tik galime, bet ir turime. Pagaliau – privalome sukalti nors vieną inkilą, apsižvalgyti po laukus ir priminti kaimynams, kad negalima deginti pievų žolės. Tai taip paprasta. Bet Gamtai, Žemei ir mums patiems reikia net tokių mažų darbų.

Taigi su šventėmis visus! O viską te vainikuoja Pavasaris!

Selemonas PALTANAVIČIUS