Ūkininkai kasmet vis didesnius žemės plotus užsėja rapsais, tačiau paukščiams jie – lyg Sacharos smėlynai. Taip geltonai žydinčius rapsų laukus vadina gamtininkai. Pasak ornitologo Mariaus Karlono, gyvajai gamtai tokie laukai – tikra tragedija. Gamtininkai rapsų ir kukurūzų masyvus vadina ekologinėmis dykvietėmis. Pievose bei krūmynuose gyvenantiems sparnuočiams neliko buveinių ir maisto šaltinių – vabzdžių. Taip atsitiko dėl vis didėjančio žemės ūkio veiklos intensyvumo, besaikio pesticidų naudojimo ir melioracijos. Paukščiams grėsmę kelia ir rapsų bei kukurūzų masyvai.

Dėl intensyvios žemės ūkio veiklos Europoje per pastaruosius 40 metų išnyko 59 proc. agrarinio kraštovaizdžio paukščių. Lietuvoje dėl to nyksta pempės, kuolingos, paprastieji griciukai, raudonkojai tulikai ir daug kitų paukščių rūšių.  Belgijoje, Vokietijoje ar Prancūzijoje šių paukščių beveik nebeliko. Ten baigia išnykti ir vieversiai, pieviniai kalviukai, geltonosios startos, kurapkos. Lietuvoje šie paukščiai vis dar peri, bet jiems iškilusi rimta grėsmė.

Geltonieji rapsų laukai – grėsmė ne tik giesmininkams. Nuo jų galvos susisuka stirnoms bei kitiems kanopiniams gyvūnams. Gamtininkai pasakoja, kad prisiėdę pavasarį atsikapstytų rapsų jie dažnai praranda savisaugos instinktą ir orientaciją – artinasi prie žmonių, išbėga ant kelio, žūsta.

Rapsais užsėjamų plotų Lietuvoje kasmet vis daugėja. 2016 m. šia kultūra buvo užsėta 153 tūkst. hektarų, o praėjusiais metais jau 283 tūkst. hektarų.

Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro duomenimis, pernai rugpjūtį Lietuvos grūdų supirkimo įmonės eksportavo 187 tūkst. tonų rapsų, daugiausia – į Latviją, Lenkiją, Vokietiją, Belgiją, Nyderlandus ir Šveicariją.

Rapsų vidutinė kaina auga: 2019 m. buvo 369 eurai už toną, praėjusių metų spalį pasiekė 372 eurus už toną, o šių metų vasarį - 431 Eur už toną.

Nors rapsai Lietuvoje pradėti auginti dar prieš karą, vis dėlto ilgą laiką tai nebuvo plačiai paplitusi kultūra. Dar1993 metais rapsais buvo užsėta tik 5,2 tūkst. hektarų.