Kovo 20-oji – pavasario lygiadienis – tai astronominio pavasario pradžia. Lyg ir turėtų nuo pavasario lygiadienio plūstelėti šilumos banga, bet gamta ne visada paklūsta mūsų norams. Štai prieš kovo 20-ąją vėl netikėtai ėmė snigti. Ketvirtadienio vakarą bent jau Švenčionėliai skendėjo baltoje pasakoje. Toks grožis neleido sėdėti vietoje, tad pasiėmęs fotoaparatą ir trikojį (žinoma, fotoaparatui, o ne tą, kuris greitį matuoja) išvažiavau fotografuoti. Žinoma, šedevrų, kad ir tokiomis romantiškomis aplinkybėmis, nepadarysi, bet net ne tai svarbu, o svarbu tai, jog gali pajusti akimirkos žavumą. Stovi apsnigtoje tyloje ir klausaisi, kaip kažkur aukštai gagena skrisdamos žąsys. Gaila, kad tos akimirkos žavesį fotografija užfiksuoja, bet neįrašo garso. Bet čia, kaip sako mano bičiulis Rimantas Nalivaika, pajusti tos akimirkos didingumą ir užfiksuoti ir pamatytą, ir išgirstą.

Penktadienį veždamas laikraštį „Švenčionių kraštas“ į Vilnių, į „Lietuvos pašto“ logistikos centrą (o laikraštį vežu į Vilnių tam, kad šeštadienio rytą pašto automobilis jį vėl atvežtų į Švenčionis, Švenčionėlius ir Pabradę. Juokinga, bet tokia tvarka) patekau į snygį, o kai važiavau atgal, tai nuo Zalavo iki Sarių taip snigo, kad nieko nesimatė.

Šeštadienį, važiuodamas fotografuoti Neries vingio ties Punžonių kaimu, pamatavau, kiek prisnigta. Apie 12-15 centimetrų. Šeštadienį klajojant ne tik gražų vingį nufotografavau, bet ir stirnų ne vieną būrelį mačiau, o vakarėjant ir su briedžiais susitikau. Vienas briedžiokas gana ilgai pozavo...

Nepaisant trumpam sugrįžusios žiemos, grįžta paukščiai. Po laukus vaikštinėja išdidžios gervių poros, o štai Naujasalio kaime gyvenantis Giedrius Čičiurka papasakojo, kad jo gandras Haris sugrįžo.

- Sodinu pomidorus šiltnamyje, girdžiu, šuo pradėjo loti. Galvoju, kas čia vaikšto, o tuo metu į šiltnamį gandras savo snapą įkišo. Iškart supratau, kad Haris sugrįžo. Gerai, kad turėjau vištų kakliukų nusipirkęs, tai po kelionės sugrįžęs Haris juos kaip mat sušlamštė, - pasakojo Giedrius apie susitikimą su sugrįžusiu gandru.

Žinoma, jį Giedriui teks retkarčiais pamaitinti, juk kol kas varlės dar sėkmingai balose po ledu gyvena. Žinoma, šis pavasaris su sniegu nėra išimtis. Visko buvo ir bus, o ir sniegas jau vėl baigia ištirpti. Kad taip su sniegu ir ribojimai, ir visa maišalynė ištirptų...

Algis JAKŠTAS