Švenčionėlių miestas augo ir vystėsi „Švenčionėlių keramikos“ dėka. Su šia įmone išaugo daugiabučių kvartalas, išaugo gyventojų skaičius, plytinėje, kaip ją liaudis vadino, dirbo daugiau kaip tūkstantis darbuotojų. Ir štai – bankrotas. Nejučia braunasi bloga nuojauta, kad gali nutikti kaip JAV Detroito miestui, kai uždarius automobilių gamyklą, miestas ištuštėjo ir sunyko. Ar su tuo turi ką bendro vietinė valdžia? Jeigu Klipčiai dabar būtų opozicijoje, reikalautų, kad meras po tokio smūgio miestui prisiimtų atsakomybę ir pasitrauktų geruoju – praeityje taip buvo ne kartą...

Valdžios ir verslo santykiai

Kiekvienas bet kurios savivaldybės meras, jeigu tik turi vadovavimo gebėjimų, rūpinasi, kad rajono verslo įmonės dirbtų, iškilus sunkumams, ieško galimybių padėti. Jeigu vadovas turi autoritetą, dažniausiai pagalba būna sėkminga. Ar kas nors susimąstė, kaip Švenčionėlius pasiekė gamtinės dujos? Jų reikėjo tuo metu jau prikėlusiai buvusį grūdų produktų kombinatą „Maltosai“. Tuometinis „Maltosos“ vadovas kategoriškai pareiškė, kad jeigu nebus dujų, jis perkels salyklo gamybą kitur. Įmonės vadovo ir mero bendromis pastangomis AB „Lietuvos dujos“ po ilgų derybų ir įtikinėjimų ėmėsi šio projekto. Dujos į Švenčionėlius buvo atvestos, be to, su galimybe perspektyvoje prijungti ir Švenčionis. „Maltosa“ pasiliko, išplėtė savo veiklą. Ir gyventojams nauda. Tiesa, šiuo metu įmonė naudojasi medienos kuru, bet prireikus visada gali pereiti prie dujų.

Antros kadencijos vidurys

Septyneri Klipčių valdymo metai apnuogino tiesiogiai išrinkto mero melagingus pažadus – rajonas sparčiai nyksta.

Ramiai pratupėta pirmoji kadencija, giriantis svetimais dar kitų nuveiktais darbais. Neutralizavus realius stiprius konkurentus antruose rinkimuose ir pasikinkius seno sukirpimo ištvermingus „išakus“, lengvai atiteko antroji kadencija. Balandį ji įpusėjo. Rajone – liūdnas vaizdas....

Ką meras žadėjo?

2015 m. rinkimuose šalyje merdinčios Zuoko partijos kandidatas Rimantas Klipčius žadėjo tai, kuo turbūt ir pats netikėjo, bet, kaip sakoma, ko nepadarysi, kad gautum šiltą valdišką kėdę. Juolab, kai darbo vietos neturi. Jeigu pasakyčiau – buvo ūkininkais, skaitytojai šaipytųsi. Bet formaliai vis tiek turiu parašyti, kad kandidatas į merus R.Klipčius tada vadinosi jaunuoju Ignalinos ūkininku, o gyveno Vilniuje. Bet kokie buvo pažadai!... Sakė, kai jis (Klipčius, sūnus) taps meru, jaunimas sugrįš į rajoną, verslas klestės ir plėsis, kursis daugybė naujų brangiai apmokamų darbo vietų, ir t.t. Grandioziniai pažadai į mero kėdę atvedė tuo metu milijonus prasiskolinusius ūkininkus Klipčius.

Ką turime?

Gyventojų sparčiai mažėja. Niekas negrįžo – paskutiniai baigia išsikraustyti. Verslas merdėja, užsidaro (tik nereikia teisintis pandemija!) Rajono centras atrodo apgailėtinai – tokie apleisti ir tušti Švenčionys dar niekada nebuvo. Iš rajono ligoninės lieka tik „špitolė“ - užsidaro skyriai, bėga gydytojai. Šiomis dienomis ligoninę paliko puiki kardiologė, o rajono savivaldybės tarybos narius pasiekė informacija, kad ligoninės vadovas A.Lašinskas ir meras R.Klipčius pasitarę nusprendė, kad vaikų ligų skyrių reikia uždaryti. Pasinaudoję pandemijos sukelta sumaištimi, realiai jie jau uždarė skyrių, o darbuotojus išleido į prastovas, ir tik po visko pakišo rajono tarybai svarstyti klausimą, kuris jau tapęs faktu.

Vietoj mero prieš rinkimus žadėto pramoninio parko Švenčionėliuose plyti plynas laukas, į kurio infrastruktūrą investuota, kaip teigia šaltiniai, pusė milijono eurų rajono pinigų.

Švietimo įstaigos mero iniciatyva sujungtos, neatsižvelgus į bendruomenių prieštaravimus. Nusikalstamas savivaldybei patikėto valstybės turto naikinimas – buvęs mokyklos pastatas Švenčionėliuose pirmiausiai apleistas, o paskui nugriautas, nors, statybininkų vertinimu, buvo pakankamai geros būklės ir tiko bendruomenės reikmėms.

Prasideda naujas kliedesių etapas: vietoj buvusios mokyklos – grandioziniai planai pastatyti sporto areną su baseinu ir tūkstančio vietų sale. Jeigu toliau taip, tuoj Švenčionėliuose tiek gyventojų nebebus...

Irena PAULIUKEVIČIENĖ