Mes turime 319 svečius online
Apsilankymai:
mod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_counter
mod_vvisit_counterŠiandien:3496
mod_vvisit_counterŠią savaitę:13683
mod_vvisit_counterŠį mėnesį:89713
mod_vvisit_counterPaeitą mėn.:120250

Apie pastovumą ir kalbą...

2021 m. gegužės 15 d.

Užmiegu su vienos rūšies komentarais feisbuke, ir prabundu su jais. Kartais gerai kažkas pastovaus.

O kartais gerai kažkas labai labai pastovaus, pavyzdžiui, laikrodininkai. Prisimenu vieną tokį Panevėžyje, dirbusį Klaipėdos gatvės pradžioje. Prasidėjus perestroikai užsidarė. Klausiau, kodėl. Sakė, pasenau, o nė vienas vaikų mano amato perimti nenori. Arba laikrodininkas Vilniaus geležinkelio stoty... Visa tai jau istorija.

Taip jau yra, kad esame laikini. Ir maži. Netgi prezidentai yra tik žaidimo figūros laiko lentoje.

Ech, ką ten žmonės. Netgi reiškiniai yra žaidimai. Įmantrios laiko siūlų jungtys.

Pavyzdžiui, kalba.

Velniškai gaila senovinių žodžių. Bet į ją galima žiūrėti kaip į atskirą procesą. Arba kaip į didžiulio, daug didesnio proceso dalį. Tada bereikšmis gailestis dingsta arba bent jau sumažėja iki kadagio uogos dydžio.

Kas liečia lietuvių kalbą, iš pradžių tokios, galima sakyti, net nebuvo. Ir tik vos prieš penkis šimtus metų pasirodė pirmoji knyga, traktuojama kaip lietuviška, parašyta lotynų lenkų rašmenimis - mes neturėjome savo rašto, kai kitos tautos jį turėjo jau kelis tūkstantmečius...

Dar po kelių šimtmečių nuspręsta, kad ji yra nelygi, nevienoda, tarmiška. „Negraži“. Kažkas panoro ją pagražinti – sunormino. Pradėjo nykti tarmės. Per nepilną šimtmetį jos aptrupėjo beveik neatpažįstamai.

Kai kas mano, kad dėl to kalti vis labiau į kalbą besiskverbiantys lotyniški žodžiai, kurie yra labai gerbiami mokslo pasaulyje. Bet jei žinai lotyniško žodžio šaknį, gali nesunkiai perprasti daugelį Europos kalbų.

Kai kas kaltina rusicizmus, kai kas – anglizmus. Dar kiti gi kaltina šnekamąją, primityviąją kalbą.

Bet kalba yra visus šiuos kalbos procesus paėmus kartu.

Taip pat ji yra neatsiejama nuo politikos, ekonomikos, mokslo ir visų kitų pasaulio procesų.

Tad, nereikėtų nustebti, jei kalba, prieš keletą šimtmečių išnirusi iš miško gūdumų ir sugulusi į rusvą kietą popierių, vieną dieną amžiams pasislėps smėlynuose.

Silvija STATKUTĖ