Mes turime 265 svečius online
Apsilankymai:
mod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_counter
mod_vvisit_counterŠiandien:2711
mod_vvisit_counterŠią savaitę:21255
mod_vvisit_counterŠį mėnesį:68581
mod_vvisit_counterPaeitą mėn.:116150

Laikas nekinta, bet keičia mūsų būtį

2021 m. gegužės 15 d.

Laikas, laikinumas... Kiek daug įdomių sentencijų, metaforų galima rasti filosofų, rašytojų, išminčiais laikomų žmonių raštuose, knygose, o ir mūsų tautos patarlėse jų yra – „Laikas bėga kaip vanduo“... Ir iš tiesų taip yra, nepajuntame, kaip pralekia dienos, metai, gyvenimai. Prieš keletą metų paklausiau vieno šimtamečio apie tuos 100 nugyventų metų ir nustebau išgirdęs, kad 100 metų pralėkė lyg viena diena.

Ko gero, taikliausiai laiką apibūdino prancūzų rašytojas Žiulis Renaras, parašęs sentenciją: „Tik laikas nepraranda laiko“. Juk žmogaus gyvenimas ir net civilizacijos gyvavimas yra tik mirksnis visatos egzistencijos laike, kurį mes skaičiuojame milijardais metų. Bet kaip ten bebūtų, mums, gyvenantiems savo laike, svarbūs mūsų laike vykstantys pokyčiai. Prie ko čia ši gili įžanga? Atsakymas labai paprastas. Perskaitęs gerb. Aldonos Papšienės prieš 50 metų rašytą diplominį darbą „Švenčionių rajono gyventojai“ apie šioje teritorijoje gyvenusius žmones nuo 1897 iki 1970 metų, nusprendžiau pasidalinti įdomia informacija ir su jumis, gerbiamieji „Švenčionių krašto“ skaitytojai.

 

2021 – 01 – 01

Tam, kad galėtume lyginti ir įvertinti pokyčius, prisiminkime, kiek žmonių Švenčionių rajone gyveno 2021 m. sausio 1 d. Rajone pagal statistikos departamento duomenis, gyveno 22495 žmonės. Iš jų miestuose gyveno 13919, o kaimuose – 8576. Švenčionėliuose buvo 4654 gyventojai, Pabradėje – 5286, Švenčionyse – 3979.

 

Laiko ratą - atgal

O dabar pasukime laiko ratą 50 metų ir daugiau atgalios ir patyrinėkime tą laikmetį.

Dabar net sunku ir įsivaizduoti, kad 1880 metais Švenčionių mieste gyveno net 6795 žmonės, o kitame – tuo metu stambiausiame – Adutiškyje 1879 m. gyveno 1800 žmonių. Švenčionėliai ir Pabradė, nutiesus geležinkelį, tik pradėjo augti. Pradėjus plėstis Švenčionėliams ir Pabradei, sumažėjo gyventojų Švenčionyse. 1897 m. Švenčionyse gyveno jau tik 6025 žmonės. Kaip ten bebūtų, pagal 1897 m. gyventojų surašymo duomenis, Švenčionys tarp miestų buvo 13-ti. Įdomu, kurioje vietoje dabar atsidurtų rajono centras su nepilnais 4 tūkstančiais gyventojų?

Švenčionėliuose tais metais jau buvo priskaičiuota 1340 gyventojų. Beje, Pabradėje tuo metu gyveno viso labo tik 151 žmogus.

Prisimindami pradžioje minėtą sentenciją „Tik laikas nepraranda laiko“, galime teigti, kad visa kita kinta. Keitėsi ir Švenčionių rajono administracinės ribos. Po 1962 m. atlikto naujo administracinio padalinimo, atlikus perskaičiavimus, Švenčionių rajone gyveno 39829 žmonės, t. y. 17334 daugiau, negu šių metų sausio 1 d. Įdomu, kad tada kaimuose gyveno 26414 žmonių, o tai beveik 4 tūkstančiais daugiau, negu šiuo metu pagal statistiką gyvena visame Švenčionių rajone.

Rajono miestuose gyveno 13415 žmonių. Daugiausia buvo Švenčionėlių m. - 4920 žmonių. Pabradėje – 4489, o Švenčionyse – tik 4006 gyventojai. Kaip bebūtų keista, bet istoriškai seniausias ir administracinis centras Švenčionys 20-ojo amžiaus viduryje kažkaip nepasižymėjo gyventojų skaitlingumu.

 

Kaip kito tautinė sudėtis

Įdomumo dėlei pažvelkime į tautinę Švenčionių rajono sudėtį: 1959 m. lietuvių buvo 18159 (arba 45,6 proc.), lenkų 14204 (arba 35 proc.), rusų 5901, baltarusių 844, žydų 184, totorių 184, gyveno ir 109 čigonai bei kitų tautybių. Kaip matome, Švenčionių rajonas buvo daugiatautis, ir visų tautybių, tikėjimų žmonės čia taikiai gyveno ir sugyveno.

O dabar pažvelkime į paskutinio, 2011 m. vykdyto, gyventojų surašymo statistiką. Surašymo duomenimis, 2011 m. Švenčionių rajone gyveno 27868 žmonės. Iš jų lietuvių tautybės 14723 (52,83 proc.), lenkų 7239 (25,98 proc.), rusų 3702, baltarusių 1294 ir kt. Kaip matome iš skaičių, nors ir palengva, rajone daugėjo lietuvių tautybės žmonių ir mažėjo lenkų ir rusų tautybių gyventojų.

Beje, vartydamas gerb. Aldonos Papšienės diplominio darbo lapus, radau keletą įdomių skaičių apie Švenčionių miesto gyventojus. Štai 1804 metais Švenčionyse gyveno tik 426 žmonės, bet po to prasidėjo spartus augimas, ir 1840 metais jau buvo 4859 gyventojai, t. y., gerokai daugiau, negu dabar yra Švenčionyse...

Bet gal užteks tos liūdnos skaičių ekvilibristikos, iš kurios matyti, kad rajonas sparčiai tuštėja. Nereikia būti orakulu, kad pasakytum, jog pirmiausia ištuštėjo kaimai. Iš kai kurių liko vien pavadinimai. Tam, kad akivaizdžiau matytųsi rajono gyventojų demografiniai pokyčiai, pateikiu lentelę. Kaip atskaitos tašką paimsiu 1959 metais vykusį gyventojų surašymą.

 

 

1959 m.

1970 m.

1979 m.

1989 m.

2001 m.

2011 m.

2021-01-01

Švenčionių r.

39829

39633

38157

38004

33135

27868

22495

Pabradė

4489

5919

6655

7360

6525

5994

5286

Švenčionėliai

4920

5964

6566

7712

6923

5771

4654

Švenčionys

4006

4616

5284

6469

5684

4963

3979

 

Štai tokie skaičiai, tokie pokyčiai per daugiau nei pusę amžiaus. O tiksliau – per šešis dešimtmečius. Liūdna, bet didžiausias rajono miestų gyventojų mažėjimas vyko per 30 Lietuvos, kaip nepriklausomos valstybės, metų... Nuo 1959 m. iki 1989 m. (per 30 metų) rajone gyventojų sumažėjo tik 1285 žmonėmis, o per kitus 30 metų – nuo 1989 m. iki 2021 m. sumažėjo žiauriai – 15509 žmonėmis, arba 12 kartų daugiau nei sumažėjo 1959-1989 m.

Tuštėjo ne tik kaimai – panašūs pokyčiai vyko ir rajono miestuose. Nuo 1959 m. iki 1989 m. rajono miestuose gyventojų daugėjo. Per kitus 30 metų (1989 – 2021 m.) visuose rajono miestuose gyventojų ėmė katastrofiškai mažėti. Pabradėje nuo 1958 m. iki 1989 metų gyventojų padaugėjo nuo 4489 iki 7360 arba 2871 žmogumi. Nuo 1989 m. iki šių dienų viskas vyko atvirkščiai – nuo 7360 žmonių sumažėjo iki 5286 – miestas neteko 2074 gyventojų.

Švenčionėliuose irgi panaši situacija. 1959 m. čia gyveno 4920 žmonių, o 1989 m. jau 7712 žmonių. t.y., padaugėjo 2792. Gyvas ir judrus miestas liko tik prisiminimuose. Artėjęs prie 8000 gyventojų, Švenčionėlių miestas neteko beveik pusės savo gyventojų ir nusirito į praeitį toliau negu į 1959-uosius. 2021 m. sausio 1 d. oficialiais duomenimis Švenčionėlių mieste buvo tik 4654 gyventojai.

Panašūs pokyčiai ir Švenčionių mieste. 1959 m. čia gyveno 4006 žmonės, 1989 m. – jau 6469 (2463 žmonėmis daugiau), o 2021 m. sausio 1 d. Švenčionyse teliko 3979 žmonės. Sumažėjo net 2490 gyventojų.

Pažvelgę į pokyčius matome, kad tik Pabradė dar perkopia 5 tūkst. gyventojų ribą, o Švenčionėliuose ir Švenčionyse žmonių gyvena mažiau, negu prieš 60 metų. Bet ir tai ne viskas. Jeigu iš oficialiai laikomų mūsų rajono gyventojais skaičiaus atimsime tuos, kurie čia tik deklaravę gyvenamąją vietą, kiek realiai liks gyventojų?..

Jeigu pabandytume ieškoti atsakymo, kodėl taip skaudžiai mažėja gyventojų rajone, ir netgi miestuose, jau nekalbant apie kaimus, gautume labai paprastą atsakymą – neliko darbo, ir žmonės išsivažinėjo laimės ieškoti kitur... Nuo ko pradėti skaičiuoti užsidariusias įmones? Jos užsidarė masiškai viena po kitos, gal tik keletą paminėsiu. Švenčionėliuose tai tarpkolūkinė statybos organizacija, ketaus liejinių gamykla, keramikos gamykla, melioracija, proftechninė mokykla (vienu metu buvo net dvi), žemūktechnika, agrochemija.

Švenčionyse vien „Žeimenos“ siuvimo fabriko uždarymas buvo didžiulis smūgis miestui. Taip pat statybos organizacija, pieno kombinatas, asfaltbetonio gamykla, kelių skyrius, skerdykla, autotransporto įmonė, autobusų parkas ir kt. Jeigu prie viso to pridėsime uždarytas švietimo ir kultūros įstaigas, vaizdas bus dar iškalbingesnis ir liūdnesnis.

Per pastaruosius 10-15 metų rajono centras dėl centrinės valdžios reformų neteko ir didelės dalies biudžetinių darbo vietų, kai iš buvusių biudžetinių įstaigų (mokesčių inspekcija, SODRA, darbo birža, policija, teismas, prokuratūra, registrų centras) liko nesuprantami likučiai, o jų darbuotojai buvo priversti važinėti į darbą daugiausia į Vilnių arba liko be darbo. Ir vieni, ir kiti išvažiavo iš rajono. Dabar vėzdas pakibo ir virš ligoninės, iš kurios, tiesą sakant, ne kas telikę. Tuo tarpu skambios frazės apie regionų gaivinimą periodiškai nuskamba politikų pažaduose. Dažniausiai per rinkimus arba skirstant lėšas. Kas realiai vyksta su regionais, atskleidžia šis straipsnis su daugybe skaičių, bet visi jie būtini – yra apie ką pamąstyti.

Baigdamas šią „kelionę laike“, norėčiau padėkoti gerb. Aldonai Papšienei už suteiktą galimybę pasinaudoti jos surinkta neįkainojama unikalia medžiaga ir pažvengti į vykstančius liūdnus procesus mūsų aplinkoje, pasiremiant skaičiais ir faktais.

Algis JAKŠTAS