Mes turime 360 svečius online
Apsilankymai:
mod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_counter
mod_vvisit_counterŠiandien:4692
mod_vvisit_counterŠią savaitę:14879
mod_vvisit_counterŠį mėnesį:90909
mod_vvisit_counterPaeitą mėn.:120250

Ypatinga ugniagesio gelbėtojo profesija

2021 m. gegužės 29 d.

Kiekvienam iš mūsų ateina diena ar valanda, kai turime priimti sprendimus, kurie pakeičia mūsų gyvenimo prioritetus. Praeitą savaitę, išdirbęs beveik 31-erius metus gaisrinėje, dabar Priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba (PGT), į užtarnautą poilsį išėjo ugniagesys gelbėtojas Sigitas Gėdžius. Daug per tuos 31 metus jo tarnyboje buvo iškvietimų į gaisrus, avarijas ir t.t., o pakalbinau Sigitą paskutinio budėjimo metu.

- Sigitai, ką galėtum pasakyti apie tuos beveik 31-erius metus dirbant šį atsakingą ir pavojingą darbą?

- Tas laikas pralėkė labai greitai. Iš pradžių beveik 4 metus dirbau Švenčionyse gaisrinėje, o vėliau perėjau į Švenčionėlius. Visumoje beveik 31-eri metai išeina. Rudenį tiek būtų buvę.

- Kodėl nuėjai dirbti į gaisrinę? Ar tenkino darbo sąlygos, ar buvo ir kiti kriterijai?

- Man patiko pamaininio darbo specifika. Tuomet buvau pradėjęs statytis namus, tai daugiau laisvesnio laiko būdavo. Pradėjau dirbti Švenčionyse ugniagesiu, paskui pamainos vadu, o Švenčionėliuose – vairuotoju-ugniagesiu. Mūsų darbe tas skirstymas sąlyginis, nes tenka ir tą, ir tą daryti.

- Ar prisimeni savo pirmą gesintą gaisrą?

- Pirmas gaisras buvo šiek tiek kuriozinis. Moteris paskambino ir pranešė, kad dega ūkinis pastatas. Nuvažiavę pamatėme, kad ne ūkinis pastatas, o bičių avilys dega. Moteris kopinėjo bites ir uždegė avilį. Kai paklausėme, kodėl pranešė, kad dega ūkinis pastatas, o ne avilys, išgirdom atsakymą: „Jei būčiau pasakius, kad avilys dega, būtumėt nevažiavę...

- Bet per tuos metus, Sigitai, buvo ir tokių gaisrų, kurių pamiršti negali...

- Žinoma, buvo. Buvo ir stambių gaisrų, kai teko gesinti degančius didelius pastatus. Liūdna, bet ir žuvusius žmones gaisravietėse ne kartą teko rasti. Kaip tik tie atvejai, kai randi žuvusius žmones, ir yra skaudžiausi. Buvo ir didžiulis gaisras Sarių apylinkėse, kai degė cheminės trąšos. Tai buvo ypatingas gaisras. Juk mes tada neturėjom tokių apsaugos priemonių, kokias turim dabar. Po to visų tą gaisrą gesinusių ugniagesių sveikatą tikrino. Laimei, viskas baigėsi gerai.

- Sigitai, jei reikėtų pasirinkti profesiją iš naujo, ar eitum į gaisrinę, dabar, tiesa, tai jau Priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba?

- Jeigu atsukus metus atgal, tikrai eičiau. Jauniems, sveikiems žmonėms tai įdomus ir atsakingas darbas. Čia rimta profesija, ir ją rinktis reikia atsakingai. Pradirbęs ne vienus metus supranti, kad čia ypatinga profesija. Važiuodamas į iškvietimą nežinai, ką ten rasi. Blogiausia, kai žmonės nepasako tiesos. Pavyzdžiui klausi ar yra degančiam pastate dujų balionas, dažniausiai išgirsti atsakymą, kad nėra, ir staiga po kiek laiko pamatai, kad balionas yra... O tai juk bomba, kurios sprogimas pavojingas ir gaisrą gesinančių žmonių gyvybėms. Dabar mes ne tik gaisrus gesinam, bet ir vykstam į autoįvykių vietą gelbėti žmonių, tenka ir kelius nuo užvirtusių medžių laisvinti, skęstančius gelbėti. Turim tam reikiamą įrangą.

- Ar įranga, kuria tenka naudotis gesinant gaisrą ar atliekant gelbėjimo darbus, pasikeitė per tuos 30 metų?

- Žinoma, pasikeitė. Ir kardinaliai pasikeitė. Ką mes iš gelbėjimo priemonių turėjom? Gelbėjimo virvę, laužtuvą ir kopėčias, o dabar ir hidraulinė, ir karpymo įranga yra. Turim ir nešiojamas vandens pompas. Ugniagesio gelbėtojo darbas lyg ir palengvėjo, bet nuo to pavojai, su kuriais tenka susidurti ugniagesiui gelbėtojui tikrai nesumažėjo. Pasirenkant šią ypatingą ir reikalingą profesiją to reikia nepamiršti, - sako mano pašnekovas Sigitas Gėdžius, o kai aš jam uždaviau šiek tiek provokacinį klausimą, ar tiesa posakyje: „Kai gaisrininkai miega, valstybė ir žmonės turtėja“, Sigitas šyptelėjęs atsakė: - Iš dalies tame posakyje yra tiesos. Geras posakis, nes kuo rečiau mes išvažiuojam į gaisrus ar nelaimės vietas, tuo ramiau gyvena žmonės.

Štai toks pasakojimas apie beveik 31-erius metus ugniagesiu gelbėtoju išdirbusį Sigitą Gėdžių, kuriam atsisveikindamas palinkėjau svarbiausio – sveikatos.

Algis JAKŠTAS

 

 
Reklaminis skydelis