Keistas sutapimas: ir Švenčionyse, ir Kaune opozicija užčiaupta vienodai, tik reakcija skiriasi. Švenčioniškiai bejėgiškai nuleido galvas, o kauniečiai, neapsikentę savo diktatoriaus elgesio, kreipėsi į teismą ir laimėjo.

Atrodytų, kas gali būti bendro tarp tuštėjančios Švenčionių ir augančios Kauno miesto savivaldybių? Juk skiriasi kaip diena ir naktis. Pasirodo, yra vienas bendras vardiklis – merai. Nors Kauno meras atėjo su judėjimu „Vieningas Kaunas“, o Švenčionių meras Rimantas Klipčius buvo atvestas tėvo (pamenate, kaip senasis Klipčius tada kaip lapė viliojo rinkėjus, kviesdamas balsuoti už jo sūnaitėlį – jauną, tada jis jau pasitrauksiąs žvejoti ir anūkais džiaugtis) su mirštančia Zuoko partija, tarp šių merų yra šis tas panašaus. Ir vienas, ir kitas, matyt, negali pakęsti kitokios nuomonės. Kad užsitikrintų sau ramybę, abu nuo pat atėjimo į valdžią užsitikrino ramybę ir komfortą – uždraudė opozicijai net prasižioti rajono savivaldybės tarybos posėdžių metu.

Ir Kauno, ir Švenčionių tarybų nariai iki 2015 metų buvo įpratę posėdžių metu teikti klausimus ir pasisakyti svarstomais klausimais nevaržomi. Pirmą kartą istorijoje tiesiogiai išrinkti merai ir Kaune, ir Švenčionyse nusispjovė į demokratiją ir taip užčiaupė opoziciją, kad jos nariai ilgai negalėjo atgauti žado. Valdžios naujokai, turėdami tarybose savų daugumą, pakeitė tarybų veiklų reglamentus, „praturtinę“ iki tol neregėtomis naujovėmis: protu nesuvokiamu pasisakymų ir klausimų ribojimu. Pasisakymui skirta 1 minutė, o klausimui 30 sekundžių. Bet ir to negana – apribota net teisė apskritai pateikti klausimų pranešėjui. Meras žargonu dėbteli: „Du klausimai iš „pozicijos“ (reikia suprasti valdančiųjų daugumos), du klausimai iš opozicijos“. Bet ir tai dar ne viskas. Merui ar jo parankiniams pasistengus, kad nesusidarytų vieninga opozicija, niekam nepriklausantys keli tarybos nariai, mero džiaugsmui, kažkodėl įgyja teisę į opozicijos klausimų limitą. Taigi oficialiai opozicijai nelieka šansų net prasižioti. Būtent taip nutiko mūsų rajone. Tokio akibrokšto nesitikėję opozicijos nariai buvo pritrenkti. Švenčionyse opozicija iki šiol neatgavo amo – skundžiasi, bet nieko nedaro.

Beveik po 6 metų (!) kauniečiai atsikvošėjo. Praėjusių metų pabaigoje kontrolės komiteto pirmininkas kreipėsi į Vyriausybės atstovą Kauno apskrityje dėl Kauno miesto savivaldybės tarybos veiklos reglamento nuostatų atitikimo teisės aktams. Jis skundė, kad tarybos narių veiklos ribojimas prieštarauja demokratijos principams.

Vyriausybės atstovas Kauno apskrityje perspėjo valdančiuosius, kad laiko ribojimas prieštarauja įstatymams, bet valdantiesiems ir tai buvo nė motais. Vyriausybės atstovas šių metų vasarį pateikė pareiškimą Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmams. Jis konstatavo, kad minėti laiko apribojimai yra neproporcingi ir neadekvatūs. Per 30 sekundžių arba per 1 minutę neįmanoma suformuluoti ir užduoti klausimo pranešėjui ar pasisakyti svarstomu klausimu. Šių metų gegužės 18 d. tą patvirtino ir teismas. Net ir po teismo sprendimo Kauno valdžia nieko keisti nežada, skųs teismo sprendimą. Vyriausybės atstovo palaikoma opozicija neketina pasiduoti. Kaip byloja senas posakis, Kaunas yra Kaunas...

Suprantama, mums labiau rūpi Švenčionių rajonas. Deja, septinti metai Švenčionių rajone kaip Baltarusijoje – viena partija, viena tiesa. Dėl valdančiųjų patyčių, apribojant kalbėjimą iki 30 sekundžių, į teismą niekas nesikreipė. Iš 25 tarybos narių oficialiai opozicijoje yra 2. Patarlė byloja, kad 1 lauke ne karys. O kaip 2?

Irena PAULIUKEVIČIENĖ