Prasidės baltosios naktys

Birželis ir liepa – baltųjų naktų metas. Saulei keliaujant savo trumpiausią kelią po šiauriniu horizontu visiškai nesutems net ir vidurnaktį. Šviesus dangus išblukins Paukščių Taką bei blyškesnes žvaigždes. Išsiskirs tik pačios šviesiausios iš jų: šiek tiek į vakarus nuo zenito pasislinkusiame Jaučiaganio žvaigždyne – ryškusis Arktūras, į rytus nuo zenito Lyros žvaigždyne – šviesioji Vega. Šiaurėje visai palei horizontą Vežėjas su ryškiąją Kapela. Virš rytų horizonto jau gerokai pakilusiame Erelio žvaigždyne išsiskirs Altairas. Jis su Vega ir ryškiausia Gulbės žvaigžde Denebu sudarys garsųjį „Vasaros trikampį“ pagrindinį vasaros dangaus ženklą. Palei vakarų horizontą švytės pasviręs ir vakaro žarose pasiruošęs leistis Liūto žvaigždynas.

Birželio paryčiais žvilgsnį trauks Jupiteris

Venera-Vakarinė žibės vakaro žarose, labai neaukštai virš šiaurės vakarų horizonto slinkdama per Tauro, Dvynių ir Vėžio zodiakinius žvaigždynus ir artėdama prie bemaž 200 kartų už save blausesnio Marso. Viso Veneros ryškio ir grožio nepamatysime, nes jį stelbs vakaro žaros.

Marsas pasirodys vakarais palei šiaurės vakarų horizontą Vėžio žvaigždyne, šiek tiek kairiau ir aukščiau ryškiosios Vakarinės. Birželio 13-osios vakare virš Marso, maždaug 2 laipsnių kampiniu nuotoliu praslinks jauno Mėnulio pjautuvas.

Jupiteris tolydžio šviesėdamas ryškiai žėrės paryčiais – pietryčiuose tekančiame Vandenio žvaigždyne. Jis bus ryškiausiu birželio dangaus šviesuliu neskaitant labai trumpai sušvintančios Vakarinės ir Mėnulio. Birželio 29-osios rytą dylanti Mėnulio pilnatis praslinks apie 5 laipsnių kampiniu nuotoliu žemiau Jupiterio.

Saturnas paryčiais švytės kiek dešiniau nuo Jupiterio – Ožiaragio žvaigždyne. Jis taip pat diena iš dienos šviesės, bet jo šviesis neprilygs Jupiteriui.

Merkurijus slėpsis Saulės spinduliuose.

Bus progų pasigrožėti sidabriškaisiais debesimis

Birželio naktimis, tikrai pasitaikys progų pasigrožėti nepaprastais sidabriškaisiais debesimis. Šie paslaptingi debesys pasirodo šiaurinėje dangaus pusėje vasarą, kai Saulė, būdama negiliai po horizontu, apšviečia aukštai atmosferoje esančias daleles.

Jie susidaro apie 80 km aukštyje – mezosferoje ir yra kiek panašūs į plunksninius debesis. Švyti melsvai balta sidabriško atspalvio šviesa. Manoma, kad juos sudaro ledo kristalėliai, pagal kitą teoriją – kosminės arba vulkaninės dulkės.

Prasidės astronominė vasara

Birželio 21 d. 6 val. 32 min., Saulei atsidūrus šiauriausiame savo kelio taške, įvyks vasaros saulėgrįža. Naktinis Saulės kelias po horizontu bus trumpiausias, o dangaus skliautu – ilgiausias. Ilgiausia diena truks 17 val. 18 min. Atšventę Rasos šventę (Jonines) netruksime pajusti, kad dienos pamažu ims trumpėti. Birželio 30-tąją diena jau sutrumpės 5-mis minutėmis.

Jonas VAIŠKŪNAS