2012 m. birželio mėnesį Švenčionių rajone užregistruotas pirmasis leptospirozės atvejis. Infekcinė liga diagnozuota 47 metų vyriškiui, gyvenančiam kaimo sodyboje. Epidemiologinio tyrimo metu nustatyta, kad ligoniui pakilo temperatūra, skaudėjo galvą, jis jautė silpnumą. Birželio 6 d. vyras kreipėsi į medikus ir tą pačią dieną buvo hospitalizuotas. Vilniaus visuomenės sveikatos centro Švenčionių skyrius pranešė, kad atlikus tyrimus, pacientui diagnozuota leptospirozė.

Buvo įtariama, kad leptospiroze vyras galėjo užsikrėsti nuo namų ūkyje auginamos karvės. Informacija apie šios infekcinės ligos atvejį buvo perduota Švenčionių valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai, o birželio 14 d. paaiškėjo, kad Nacionaliniame maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institute atlikto galvijo kraujo tyrimo dėl leptospirozės rezultatas buvo neigiamas, tad infekcijos šaltinis nenustatytas.

Leptospirozė – tai infekcinė liga, kurią sukelia mikroorganizmai, vadinami leptospiromis. Ja serga žmonės ir gyvūnai (raguočiai, kiaulės, šunys, graužikai ir kt.).

Lietuvoje leptospirozė reta, tačiau pavojinga gyvybei liga. Praėjusiais metais šia infekcine liga šalyje sirgo trys žmonės, iš kurių vienas mirė. Šios ligos infekcijos šaltinis – žiurkės, sergantys ar persirgę laukiniai ir naminiai gyvūnai, kurių organizme leptospiros parazituoja inkstų kanalėliuose ir išsiskiria su šlapimu.

Į žmogaus organizmą šie ligos sukėlėjai patenka per pažeistą odą ar sveikas gleivines tiesioginio sąlyčio su infekuotais gyvuliais, jų šlapimu ar kitais kūno skysčiais metu, liečiant infekuotų gyvulių audinius, organus, vartojant infekuotus maisto produktus ir vandenį. Kadangi leptospiros aptinkamos įvairioje aplinkoje, dažniausiai užsikrečiama besimaudant, šienaujant, medžiojant ar žvejojant, prižiūrint gyvulius, tvarkant patalpas, kuriose yra graužikų. Rizika užsikrėsti šia infekcine liga nuo sergančio asmens – nedidelė.

Leptospirozės inkubacinio periodo trukmė 7–9 dienos, bet gali būti ir 4–19 dienų. Didžiajai daliai susirgusiųjų asmenų nustatoma lengva ligos forma, kuriai būdingas karščiavimas. Ši liga prasideda staiga: iki 39–40º C pakyla temperatūra, skauda galvą, strėnas, ypač blauzdų raumenis. Kartais pradeda pykinti, vemiama, skauda pilvą. Kai kuriems ligoniams atsiranda geltos požymių, inkstų pažeidimo bei meningito reiškinių, gali išberti. Vyresnio amžiaus asmenims ar asmenims, turintiems kitų sveikatos sutrikimų, liga gali komplikuotis inkstų, kepenų nepakankamumu ar pneumonija.

Žmogus leptospiroze gali užsikrėsti valgydamas leptospira genties bakterijomis užterštą maistą, gerdamas užterštą nevirintą vandenį, pieną, per pažeistą odą.

Leptospirozės profilaktikai nėra specifinių priemonių. Tam, kad būtų sumažinta užsikrėtimo rizika, visuomenės sveikatos specialistai pataria:

Naikinti graužikus gyvenamosiose patalpose, fermose, mėsos kombinatuose. Negerti vandens iš atvirų vandens telkinių, nesutvarkytų šulinių. Nevartoti maistui žiurkių ar pelių apgraužtų ir užterštų maisto produktų. Laikytis asmens higienos taisyklių dirbant fermose, skerdyklose, prižiūrint kanalizacijos įrenginius. Po darbo asmenines apsaugines priemones (specialią aprangą, pirštines) reikia dezinfekuoti. Žemdirbiai, melioratoriai, atliekantys įvairius darbus pelkėtose vietose ir užliejamose pievose, turėtų dirbti apsiavę guminius batus. Maisto produktus laikyti taip, kad jų negalėtų pasiekti nei naminiai gyvūnai, nei žiurkės ar pelės. Tinkamai prižiūrėti odos žaizdas.

Tinkamai prižiūrėti srutas ir nutekamuosius vandenis iš fermų ir skerdyklų. Stebėti laukinių graužikų paplitimą, išaiškinti infekuotus gyvulius.

Vilniaus visuomenės sveikatos centro Švenčionių skyriaus specialistai tikisi, kad naudojantis šiais patarimais, pavyks apsaugoti sveikatą ir išvengti šios infekcinės ligos.

Parengė Vilniaus visuomenės sveikatos centro Švenčionių skyriaus vedėja Jolanta Savickienė