Mes turime 303 svečius online
Apsilankymai:
mod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_counter
mod_vvisit_counterŠiandien:2444
mod_vvisit_counterŠią savaitę:12631
mod_vvisit_counterŠį mėnesį:88661
mod_vvisit_counterPaeitą mėn.:120250

Stichija nepagailėjo Labanoro girios

2021 m. liepos 24 d.

Pavargę nuo alinančių karščių žmonės ir gamta laukė lietaus. Ir tas lietus su vėjais atūžė šeštadienio popietę.

Pridarę nemažai bėdų Lietuvoje, sunkūs švininiai debesys atplaukė ir iki Švenčionių rajono. Daugelyje rajono vietų tiesiog smarkokai ir gausiai palijo, o štai Labanoro girios viesulas ir vėl neaplenkė, tarp Mozūriškės ir Padumblės nusiaubęs keletą hektarų miško. Kaip sakė kalbintas miškininkas, plynai gali tekti iškirsti apie 5-7 hektarus, o gal ir kiek daugiau, o bendrai abipus kelio, Januliškio ir Pasiaurių girininkijų teritorijose viesulas medžius išlaužė gerokai didesniame plote. Šis plotas, kuriame daugiau ar mažiau išlaužyti medžiai, gali būti 20 ir daugiau hektarų. Ką gi, ne tik žmonės, negailestingai kertantys Labanoro miškus, bet ir Dievulis negaili tvarinio. Bet ne veltui sakoma „prieš vėją nepapūsi“, nes kai vėjas įsismarkauja, belieka tik stebėti jo demonstruojamą jėgą.

Vaikščiodamas po išlaužytą mišką nejučiomis pasijauti toks mažas mažas, kai matai lyg degtukus perlaužtas pušis, beržus, su šaknimis išverstus ir sulaužytus. O Labanoro giria nusiaubiama ne pirmą kartą per gana trumpą laiką. Prieš porą metų buvo išguldyti medžiai netoli Januliškio, o dabar už Mozūriškės. Žinoma, tos kelios dešimtys gamtos stichijos nuniokotų miško hektarų – tik ašaros, palyginus su žmogaus iškirstais hektarais... Žmogus gi save laiko gamtos valdovu, bet kai gamta parodo savo jėgą, mes jaučiamės tokie bejėgiai...

Algis JAKŠTAS