Kaime visi laukia žinios.

Ji nuskrieja tokiu greičiu, kurio aplenkti negali niekas...

- Girdėjai? Jau rado...

- Sako, kad rado... Ar daug?

- Nežinia. Žmonės matė, kad grįžo su krepšiu ir jame nešė...

- Reikia eiti... savo vietas patikrinti...

Žinia apie grybų dygimo pradžią į kaimo gyvenimą įneša naujų darbų, reikalų ir kalbų. Kuriuos namuos bežvelgsi, visuose rasi „po ranka“ padėtą, paruoštą „grybinę“ pintinę, priemenėje – aulinukus. Tai kada eisime jų rinkti?

Tikrai, tądien visi išėjo grybauti – kas kur, vis į „savo“ vietas. Naršė, žvalgėsi. Didžiausias kaimo laimikis tilpo į saują – tik tiek voveraičių pavyko rasti.

Pala, o iš kur tos kalbos apie grybų augimą? Dabar jau niekas nežino, kas ką matė su grybų pilnu krepšiu. Ir pasakyti negali: gal matė, gal nematė... O gal matė, tik pernai. Bet visai nesvarbu – sauja voveraičių pririnkta, grybų sezonas prasidėjo!

Selemonas PALTANAVIČIUS