Mes turime 128 svečius online
Apsilankymai:
mod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_counter
mod_vvisit_counterŠiandien:701
mod_vvisit_counterŠią savaitę:701
mod_vvisit_counterŠį mėnesį:121020
mod_vvisit_counterPaeitą mėn.:114011

Atidirbinėjimas už socialinę paramą - moderni vergystė

2021 m. rugpjūčio 21 d.

Jos ištakos – Švenčionių rajone

Ministerijos skirtų lėšų pašalpoms savivaldybės neišmoka

Dar prieš keliolika metų, kai centrinė valdžia savivaldai suteikė daugiau teisių rūpinantis skurstančiais savo gyventojais, valdininkai taip „pasirūpino“, kad net neišnaudojo piniginei paramai skirtų lėšų. Ne todėl, kad varguoliai staiga praturtėjo, o dėl kūrybiškai išgalvotų saugiklių, ką daryti, kad sumažėtų gavėjų. Nuo to laiko savivaldybės (visos) kuria stebuklus – kasmet pašalpų išmoka vis mažiau, o sutaupo vis daugiau Finansų ministerijos pervedamų lėšų. Šioji, pavyzdžiui, Švenčionių r. savivaldybei kasmet pašalpoms mokėti perveda daugiau kaip 2 milijonus eurų. Jeigu ankstesnė rajono valdžia sutaupydavo tik kelis šimtus tūkstančių, tai dabartiniai (liberalai!) pastaruosius kelerius metus įsigudrino išmokėti tik apie trečdalį skirtos sumos, o du trečdalius (daugiau kaip 1 milijoną) sutaupo.

Matyt, čia ir slypi priežastis, kad Lietuva „lyderiauja“ ES pagal skurdo lygį. Jeigu savivaldybės „neperimtų“ pašalpoms skirtų lėšų, skurdo rodikliai būtų gerokai mažesni. Bet šįkart ne apie tai.

 

Savivaldybėse klesti nelegalus darbas

Jeigu žmogus bet kurioje įmonėje dirba neįdarbintas, tai reiškia tik viena – nelegalų darbą, už kurį Darbo inspekcija vadovams skiria didžiules baudas. Savivaldybės įstaigoms kažkodėl – išimtis. Pašalpų gavėjai triūsia bala žino kokiu pagrindu, o jų darbas vadinamas visuomenei naudingu. Panašu į talkas, bet talkos būna tik savanoriškos. Šitie klausimai man nedavė ramybės nuo tų laikų, kai pašalpininkų priverstinio darbo iniciatyva užgimė būtent mūsų rajone. Išradingi valdininkai (beje, jie ir šiandieną aukštumoje) sugalvojo, kad pašalpos gavėjus galima paversti nemokama darbo jėga. Visas tuometines abejones dėl tokių veiksmų teisėtumo valdininkai šlavė iš kelio ir bruko šluotas į rankas pašalpų gavėjams, kad atidirbtų už menkas pinigines išmokas. Taip seniūnijos apsirūpino nemokamais darbininkais, kuriais naudojasi ir šiandieną.

Greitai Švenčionių „išradimas“ išplito po Lietuvą. Centrinė valdžia neprieštaravo, jokiai institucijai nelegalus darbas ir moderni vergovė neužkliuvo. Patys pašalpų gavėjai pradžioje šiaušėsi, o paskui susitaikė su kartais cinišku viršesniųjų elgesiu. Pavyzdžiui, atidirbimo išskirstymą po kelias valandas per dieną, kad daugiau dienų būtų „pririšti“. Moderni vergovė – ne kitaip.

Vienintelis pašalpos gavėjas iš Panevėžio metė iššūkį ir kreipėsi į teismą, bet liko kvailio vietoje. Kokiais įstatymais ar „apstatymais“ vadovavosi teismas, pritardamas nelegaliam darbui, turinčiam vergystės požymių, gali tapti aktualu, jeigu Socialinės apsaugos ir darbo ministerija ryšis uždrausti prievartinį nelegalų darbą, pažeidžiantį elementarias žmogaus teises – pirmiausia į darbą.

 

Užsimojo prieš modernią vergystę

Po keliolika metų trunkančio skurstančių žmonių išnaudojimo ir Darbo kodekso bei dar kelių įstatymų pažeidinėjimo visuomenininkai pagaliau ėmė raginti valdžią, kad keistų atidirbinėjimo už socialinę paramą sistemą. Anot jų, vadinamasis „atidirbimas už pašalpas“ užsuka žmones į skurdo ratą, o savivaldybės ir seniūnijos naudojasi pigia darbo jėga, neužtikrindamos žmonėms socialinių garantijų.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijoje jau vyko pasitarimas, kuriame buvo sprendžiama, kaip keisis visuomenei naudingų darbų atlikimo aprašas. Nors pokyčiams priešinasi savivaldybės, Nacionalinis skurdo mažinimo organizacijų tinklas (NSMOT) sako, kad šie pakeitimai – ilgai laukti.

„Vadinamoji visuomenei naudinga veikla dažniausiai apima nuolatinius darbus, pavyzdžiui, aplinkos tvarkymą, ir turi darbo santykiams būdingų požymių. Vis dėlto, darbo užmokesčio žmonės negauna ir dažnai jaučiasi nepilnaverčiais visuomenės nariais. Atlikdami šiuos darbus, stažo jie nesukaupia ir sulaukę pensijos toliau skursta. Kitaip tariant, dirba darbą, tačiau nei atlyginimo, nei socialinių garantijų“, – sako NSMOT direktorė Aistė Adomavičienė.

Šiuo metu už piniginę valstybės paramą atidirbinėjantys žmonės yra siunčiami šluoti gatvių, kasti sniegą, tvarkyti viešąsias erdves ir atlikti kitus panašius darbus. Tai, pasak NSMOT vadovės, ne visada atitinka jų turimą kvalifikaciją.

„Lietuvoje yra tam tikrą kvalifikaciją turinčių, bet iš darbo rinkos iškritusių ir į ją niekaip grįžti negalinčių vyresnio amžiaus žmonių. Pavyzdžiui, siuvėjai, žemės ūkio darbuotojai, batsiuviai, laikrodininkai ir kt. Dabar egzistuojanti sistema niekaip neatsižvelgia į šių žmonių turimus įgūdžius ir visus siunčia dirbti tų pačių darbų. Kai kurie žmonės gėdijasi prieš kaimynus ar artimuosius ir renkasi geriau skursti nei eiti šluoti gatvių“, – sako A. Adomavičienė.

Anot nevyriausybininkų, visuomenei naudingi darbai – kraštutinė priemonė. Ilgainiui visuomenei naudinga veikla turėtų būti pakeičiama atvejo vadyba, individualių poreikių vertinimu ir jų atliepimu kompleksiškomis, intensyviomis paslaugomis, kurios padėtų integruotis į darbo rinką.

„Visuomenei naudingi darbai iš tikrųjų naudingi tik savivaldybėms ir seniūnijoms, kurios gauna pigios darbo jėgos. Jie galbūt galėtų būti laikinai taikomi, jei būtų apibrėžti laike ir vestų į konkretų pokytį, būtų sudarytos sąlygos įgyti įgūdžių arba gauti darbo. Tačiau toks pokytis savivaldybėms ar seniūnijoms finansiškai nenaudingas. Taip metų metus sukamas valstybės socialinės paramos ratas, iš kurio labai sunku išeiti“, – tvirtina A. Adomavičienė.

Nepritarimą siūlomiems pokyčiams anksčiau yra išsakiusiSavivaldybių asociacija.

2020 m. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atliktas tyrimasparodė, kad apie 20 proc. žmonių, kuriems priklauso valstybės parama, jos negauna.

(Šaltinis - Nacionalinis skurdo mažinimo organizacijų tinklas)

Irena PAULIUKEVIČIENĖ

 

 
Reklaminis skydelis