Mes turime 142 svečius online
Apsilankymai:
mod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_counter
mod_vvisit_counterŠiandien:997
mod_vvisit_counterŠią savaitę:11184
mod_vvisit_counterŠį mėnesį:87214
mod_vvisit_counterPaeitą mėn.:120250

Kelionė į Dainavos kraštą ir jo dvasinę sostinę Merkinę

2021 m. rugpjūčio 21 d.

Išnaudodami galimybę geriau pažinti gimtąją Lietuvą, Švenčionių Visų Šventųjų bažnyčios choristai su vadove Jolita Budryte-Abromavičiene priešakyje toliau tęsia piligrimines-pažintines keliones po Lietuvą. Prieš kurį laiką rašėme apie jų kelionę į Žemaitiją, kur pagrindiniu kelionės objektu buvo Tytuvėnų vienuolynas, o prieš savaitę keliauninkai aplankė legendomis ir padavimais apipintą Dainavos kraštą. Kai paklausiau choro vadovės Jolitos Budrytės-Abromavičienės, kaip gimsta kelionių planai, ji atsakė, kad dažniausia grįždami iš vienos kelionės jau ima kalbėtis apie būsimąją. Taip nutiko ir šį kartą – važiuodami iš Žemaitijos jau kalbėjosi apie kelionė į legendomis apipintą Dainavos kraštą.

Kas gi geriau apie kelionę papasakos už žmogų, kuris tą kelionę suplanuoja, suderina su gidais, tas žmogus – Švenčionių Visų Šventųjų bažnyčios choro vadovė Jolita Budrytė-Abromavičienė. Su ja ir kalbėjomės apie ką tik įvykusią kelionę.

- Jolita, šią vasarą tai buvo antra jūsų choro pažintinė piligriminė išvyka?

- Taip, šią vasarą tai buvo antra mūsų išvyka, iš viso mes surengėme jau keturias pažintines keliones. Kažkaip susidėliojo, kad po Žemaitijos vykome į Dzūkiją, dar vadinamą Dainavą. Kiekviena kelionė padovanoja neišdildomų įspūdžių, ypač po apsilankymo bažnyčiose, vienuolynuose imi dar stipriau jausti būties, mus supančio pasaulio trapumą. Ir visada atsiranda nenumaldomas noras vėl ir vėl patirti tą jausmą. Taip ir gimsta kelionių vizija, o kai yra bendraminčių, belieka tik ją įgyvendinti. Žinai, savo laiku teko apsilankyti įvairiose pasaulio šalyse, o dabar nejučiomis imi suvokti, kiek nuostabių vietų yra Lietuvoje, kiek sakralinių vietų, kiek nuostabios gamtos yra čia... Šį kartą mes pradėjome nuo Merkinės, kuri dar vadinama dvasine Dainavos sostine. Kaip ir kiekvienos kelionės metu, labai daug kas priklauso nuo gido profesionalumo ir atsidavimo. Merkinėje mus lydėjo nuostabus gidas Algimantas Černiauskas. Jis taip įdomiai viską pasakojo, tad klausėmės ausis ištempę.

Tikrai nebuvo abejingų, kai buvo kalbama apie kryžių kalnelį, arba memorialą, skirtą žuvusiems Dainavos apygardos partizanams. Įdomiai gerb. Algimantas pasakojo ir apie kitus Merkinės objektus. Pasiklausę įdomaus gido Algimanto Černiausko pasakojimo ir susipažinę su Merkinės istorija, pasivaikščiojome po Merkinę, drąsiausi įkopė į Merkinės piliakalnį ir įlipo į apžvalgos bokštą. Beje, man, kaip muzikos mokytojai, buvo įdomu sužinoti, kad Merkinėje mirė Vladislovas Vaza, kurio valdymo laikais buvo daug dėmesio skiriama kultūros puoselėjimui. Iš gerb. Algimanto Černiausko sužinojome ir apie Joną Gregoravičių bei kitus įdomius žmones, - apie kelionės pradžią po Dzūkiją pasakoja Jolita.

- O koks kitas buvo jūsų kelionės tikslas?

- Iš Merkinės važiavome į Liškiavą. Jau iš tolo pamatėme didingai į dangų kylančius Liškiavos Švenčiausiosios Trejybės bažnyčios bokštus. Vaizdas iš tiesų užburiantis ir jaudinantis. Ir čia mums pasisekė su gide, kuri papasakojo visą vienuolyno ir bažnyčios istoriją, o ta istorija – labai sena, kaip ir pati Liškiava, kuri pirmą kartą buvo paminėta 1044 metais. Pirma medinė bažnyčia Liškiavoje buvo pastatyta 1450 metais, bet ji, kaip ir antra, stovėjo kitoje vietoje, o ta, kurią mes aplankėme, buvo pastatyta 1703-1741 metais vienuolių Domininkonų, kurie Liškiavoje buvo nuo 1697 iki 1814. O pradžia buvo tokia, kai vietinis dvarininkas Kosilas užrašė savo turtus domininkonams su sąlyga, kad bus pastatyta bažnyčia ir vienuoliai melsis už jo gimines bei ypač anksti mirusį sūnų. Pradžia vienuolių įsikūrimo komplikuota, nes dvarininko žentai išvarė vienuolius, kurie po visų teismų sugrįžo. Pirmiausia buvo pastatytas vienuolynas, o po to bažnyčia, kurioje yra 7 altoriai, puikūs vargonai, kurie atvežti iš Varšuvos vyskupo Antano Baranausko vizitacijos proga. Tais vargonais grojo ir M.K.Čiurlionio tėvas. Bažnyčioje yra daug freskų, o dvi eilės suolų – dar nuo vienuolių laikų. Bažnyčią atnaujino ir renovavo 20 metų čia klebonavęs kunigas Zubavičius. O paskutinis mūsų kelionės metu aplankytas objektas buvo Merkinės piramidė. Po kurios aplankymo važiavome susikaupę. Kiekvienas važiavome su savo mintimis apie aplankytus objektus, ir ne tik jie paliko įspūdį, bet ir nuostabi Dzūkijos gamta, - baigia pasakojimą Jolita Budrytė-Abromavičienė.

Savo mintinis apie kelionę pasidalino Albertas Dinda ir Stasė Jasiulionienė.

 

Albertas Dinda

Didžiausią įspūdį paliko Liškiava. Čia lankiausi antrą kartą. Pirmą kartą buvau prieš kokius 20 metų ir grožėjausi vienuolyno ansambliu nuo pilies griuvėsių, o aplink patį vienuolyną tik trumpai pasivaikščiojau. Šį kartą pamatėme atnaujintus pastatus, lipome autentiškais XVIII amžiaus laiptais į ant kalno esančią vienuolyno Švč. Trejybės bažnyčią. Jos vidus paliko neišdildomą įspūdį. Nors bažnyčia atrodo didelė, tačiau viduje ji sumažėja, tik kupolas atrodo neišmatuojamai aukštas. Bažnyčia tiesiog švyti baltumu ir paauksavimu. Nuo paveikslų ir statulų sunku atitraukti žvilgsnį. Pirmą kartą būdamas bažnyčios viduje tiesiog pamiršti, ko čia atėjai, dairaisi į visas puses – taip čia gražu, nors paveiksluose pavaizduoti dramatiški įvykiai, o statulų rankos tiesiog rodo – žiūrėk štai čia yra Esmė.

 

Stasė Jasiulionienė

Ši kelionė man paliko neišdildomą įspūdį, ypač Merkinės kryžių kalnelis, kuriame 1945-1953 m. buvo užkasti nužudytų Dainavos krašto partizanų kūnai. Siekiant paslėpti kruvinus pėdsakus, 1972 m. šioje vietoje buvo įrengtas Merkinės vidurinės mokyklos stadionas. Mokiniai, nieko apie tai nenutuokdami, čia sportuodavo. Atgimimo laikais šis stadionas buvo uždarytas ir toje vietoje pradėti statyti atminimo kryžiai. Kai kurie kryžiai primena genealoginius medžius su mirties datomis. Čia galima išvysti kryžius, pastatytus ne tik lietuviams, bet ir kitataučiams, žuvusiems Lietuvos partizanų gretose.

Kryžių kalnelyje yra ir koplyčia, kurios papėdėje ant granito plokščių iškalta daugiau kaip 300 žuvusių partizanų pavardžių, taip pat Dainavos apygardos vado Liongino Baliukevičiaus-Dzūko žodžiai: „Ir kas gi mus nugalės, jei mes mirti nebijom, jeigu mes nugalėjome mirtį“.

Už šią, kaip ir kitas keliones, esu dėkinga mūsų nuostabiai choro vadovei JOLITAI. Jos dėka mes ne tik laviname savo balsus repeticijų, mišių metu, bet ir su mūsų bažnytine programa dalyvaujame Švenčionių bei kitų rajonų šventėse, taip pat apsilankome įvairiose mūsų gražiosios Lietuvos vietose.

 

Šį pasakojimą norėčiau užbaigti Jolitos Budrytės-Abromavičienės atsakymu į mano klausimą, ar dar daug kur yra važiuoti?

- Perskaičiau, kad Lietuvoje yra virš 1000 bažnyčių ir kitų kulto objektų, tad dar ilgai galėsime važinėti, - nusišypsojusi atsakė Švenčionių Visų Šventųjų bažnyčios choro vadovė Jolita Budrytė-Abromavičienė, o aš jai ir jos bendraminčiams palinkėjau sakralinių pažintinių kelionių.

Algis JAKŠTAS

 

 
Reklaminis skydelis