Mes turime 336 svečius online
Apsilankymai:
mod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_counter
mod_vvisit_counterŠiandien:1472
mod_vvisit_counterŠią savaitę:17673
mod_vvisit_counterŠį mėnesį:93703
mod_vvisit_counterPaeitą mėn.:120250

Žmonių gobšumas ir gerumas

2021 m. rugsėjo 4 d.

Mano gyvenimas prabėgo kaip sraunus upelis, negrįžtamai nusinešdamas gyvenimo nelaimes, netektis, o senoje širdyje liko slogūs prisiminimai.

Prieš 13 metų susirgau inksto onkologine liga ir buvau nusiųsta į Vilniaus onkologinės ligoninės 6-tą aukštą pas gydytoją Petrauską (kiek pamenu jo pavardę). Po kelių dienų jis mane pasikvietęs į kabinetą paprašė sumokėti už būsimą operaciją. Aš paklausiau, kiek mokėti. Jis atsakė: „Už sudėtingą operaciją žinok, kiek mokėti, nes tu sergi vėžiu“. Turėjau su savimi 500 litų, padėjau juos ant stalo. Nieko nesakęs gydytojas įsidėjo juos į kišenę.

Po atliktos operacijos, kurios metu buvo persodintas inkstas, paguldė į palatą ir daugiau minėto gydytojo nemačiau. Perrišimus (10 dienų) atlikdavo med. seselė. Po 10 dienų mane su 3 cm žaizda išrašė į namus, kur gydžiausi Ignalinos ligoninėje beveik mėnesį kasdien važinėdama. Prisimenu, kaip palatos kaimynas pasakė: „Tu daktarui mažai davei, reikėjo dvigubai, tai ir tave būtų gydę kaip mane“. Štai kaip man jis man atkeršijo. Ir šiandien vaikštau su didele išvarža, su skausmais, ir žiemą, ir vasarą nešioju specialų korsetą.

Dabar gyvenu Mielagėnų globos namuose su neįgaliu sūnumi. Staiga mane ištiko dideli skausmai, tad Švenčionių greitoji pagalba išvežė į Švenčionių ligoninės III aukštą. Kai prabudau iš didelių skausmų, prie lovos pamačiau gydytoją – dar jauną, bet jau pražilusį. Jis glostė man rankas ir galvą sakydamas: „Močiute, neverk, padarysiu viską, kad dar pagyventum“. Tokie gydytojo žodžiai ir prisilietimas – tarsi vaistas. Taigi mano gydytojas Vaitkus darė viską, kad pasveikčiau. Tai gydytojas iš didžiosios raidės, tikras ŽMOGUS, kuris dirba darbą ne tam, kad pasipelnytų ligonių sąskaita, bet sąžininga širdimi, atsidavimu, gerumu. Jis nesibjaurėjo mano senatve, o kiekvieną rytą paėmęs už rankos paklausdavo, kaip laikausi.

Gerbiamasis gydytojau Vaitkau, nuoširdžiai jums dėkoju, ačiū už tėvišką gerumą, nuoširdumą.

Dar truputį pakalbėsiu apie aptarnaujantį personalą. Ypač atkreipiau dėmesį į med. seselių Anios ir Teresės darbą. Jos kaip bitelės, kurios neša mums medų iš lauko gėlių, taip jos iš savo jaunų širdžių neša rūpestį ir pagalbą. Jas prilyginu kregždutėms, kurias stebiu pro langą, kurios skraidyte skraido, bėgioja iš vieno koridoriaus galo į kitą, iš vienos palatos į kitą, su žmonėmis vežimėliuose, su patalyne, su maistu ir kitais reikalais. Ne su pykčiu, bet su šypsena jos visa tai atlieka. Taigi nuoširdžiai dėkoju jums, Ania ir Terese, bei visam darniam kolektyvui.

Telydi jus visus Dievo palaima.

Buvusi pacientė Ona VAICKUVIENĖ

 
Reklaminis skydelis