Mes turime 402 svečius online
Apsilankymai:
mod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_counter
mod_vvisit_counterŠiandien:4263
mod_vvisit_counterŠią savaitę:20464
mod_vvisit_counterŠį mėnesį:96494
mod_vvisit_counterPaeitą mėn.:120250

Vanduo – didelis turtas, ir jis vienąkart gali baigtis

2021 m. rugsėjo 11 d.

Socialinė akcija – performansas „Neteršk gyvybės rato“ skatina susimąstyti, kas mūsų visų laukia, jeigu netausosime vandens

Turinti nemenkų problemų dėl ES vandens ir nuotekų tvarkymo direktyvos nevykdymo Lietuva suaktyvino gyventojų informavimą apie tinkamo nuotekų tvarkymo svarbą. Aplinkos ministerijos iniciatyva vykdomas projektas – socialinė akcija "Neteršk gyvybės rato". Projekto tikslas – skatinti gyventojus prisijungti prie centralizuotos nuotekų sistemos, o kur nėra galimybių, paraginti ir informuoti, kaip nuotekas tvarkyti tinkamai.

Pasak projekto vykdytojų, atrodytų, keista, kad Lietuva jau kaip ir pažengusi šalis, bet vis dar turime daug lauko tualetų, daug gyventojų neprisijungę prie centralizuotų sistemų arba išvis nežino, kaip tinkamai tvarkyti nuotekas. Projekto vykdytojų pagrindinė užduotis – juos informuoti ir paskatinti tai padaryti, nes yra nemažai atvejų, kai vamzdynai pakloti, o gyventojai nenori prisijungti. Neįvykdžius projekte numatyto naujų vartotojų skaičiaus, gali tekti grąžinti europinę paramą. Mūsų rajone tai labai aktualu. Kaip vėliau paaiškėjo, todėl visi trys rajono miestai ir buvo įtraukti į projektą „Neteršk gyvybės rato“, o savivaldybė skelbėsi priimanti gyventojų paraiškas dėl prisijungimo prie nuotekų tinklų, bet su išankstiniu įsipareigojimu prisijungti per nustatytą ir sutartyje įrašytą terminą ir, žinoma, atsakomybe neįvykdžius pasižadėjimo. Žmones tai gąsdina, o ne skatina. Ir čia pasireiškia keista liberalų taktika – gąsdinimai. Tiesa, iš gyventojų teko girdėti nepasitenkinimo, kad paraiškas „čia priima, čia nepriima“. Pasak vienos Švenčionių gyventojos, labiau panašu į popierinius bandymus, o ne realius veiksmus“. Kai kurie kalbinti gyventojai, norintys prisijunti prie centralizuotų nuotekų tinklų, teigė iki šiol nežinantys, nei kur, nei kaip kreiptis. Jau nekalbant apie tai, kad jų niekas neinformavo apie tokias galimybes. Rajone vyrauja chaosas.

Tuo tarpu dalies gyventojų nenoras prisijungti prie jau paklotų tinklų gali stebinti tik jaunus vilniečius, su projektu važinėjančius po labiau atsilikusius rajonus ir nežinančius tikrosios padėties regionuose. Ne prisirišimas prie „lauko būdelės“, o skurdas stabdo žmones nuo civilizacijos patogumų. Lietuvoje (oficialiai) apie 30 proc. žmonių gyvena ant skurdo ribos, ir dauguma jų – regionuose.

Kadangi už lauko tualetus ir netinkamą nuotekų tvarkymą gresia baudos Lietuvai, prisijungimo sąlygos lengvinamos. Jeigu prieš keletą metų buvo paklojamos tik centrinės trasos, o iki jų prisijungimo vietos pakloti atšakas teko gyventojams savo lėšomis, tai dabar nuvedama iki pat gyventojo prisijungimo vietos. Be to, numatytos išlaidų kompensacijos, bet jos išmokamos tik atlikus darbus. Todėl „Vilniaus vandenys“ pradėjo teikti beprocentines paskolas prisijungimo finansavimui. Vargu, ar kas nors apie tai žino mūsų rajone.

Projekto „Neteršk gyvybės rato“ komanda su menininkės Sonatos Dirsytės performansu keliauja po Lietuvą, apsistodama kelioms valandoms miestų aikštėse, ir mielai aiškina kiekvienam susidomėjusiam praeiviui, kad tinkamai tvarkyti nuotekas būtinai reikia, kodėl reikia ir kaip tai daryti. Numatyta aplankyti 30 vietovių. Kaip jas atsirinko? „Atsirinkome jas pagal vietovių sąrašą, kur vis dar aštri ši problema, šnekamojoje kalboje įgavusi „lauko būdelės“ pavadinimą“.

Mūsų rajone problema aštri kaip yla – šią savaitę komanda lankėti visuose trijuose rajono miestuose – Pabradėje, Švenčionyse ir Švenčionėliuose – ir švietė žmones, tik kad mažai jų užsuko, nors akcijos palapinės traukė akį išvaizda ir paslaptingumu.

Mūsų vanduo Europoje laikomas vienu švariausių ir skaniausių. Šioje srityje esame turtingi – turime gausius požeminius vandenis, bet jeigu jų nesaugosime ir netausosime, vieną dieną nebeturėsime. Socialinė akcija skatina gyventojus apie tai susimąstyti ir neteršti vandens – gyvybės rato.

Iš tikrųjų žmogaus veikla gamtai, mūsų sveikatai daro nepaliaujamą neigiamą poveikį: transportas, urbanizacija, žemės ūkis, pramonė ir kt. teršia gamtą, tuo pačiu ir mūsų vandenis. Žmonės net nesusimąsto, išliedami neišvalytas nuotekas, kad jos su visais teršalais skverbsis gilyn į žemę, pasieks vandens klodus ir taip sugrįš ant jų pačių stalo... Štai kodėl reikia tinkamai tvarkyti nuotekas. Na, dar kad Europos Komisija nebaustų Lietuvos.

Irena PAULIUKEVIČIENĖ

 
Reklaminis skydelis