Su Nemenčinėje registruotos UAB „Miškų broliai“ steigėju ir direktoriumi Jonu Burkausku kalbamės jo tėviškėje Malinovkos viensėdyje, šalia Sarių. Jau kuris laikas čia Jonas gyvena, tvarkosi namus ir aplinką, o ir darbų nemažai turi ir mūsų rajone, ir aplinkiniuose. Tylioje laukymėje tarp miškų išnyra senoviškas medinis dviejų galų namas, baltais medžio raižiniais įrėmintais langais, kieme dunkso didžiulis akmuo, apsuptas viržių gojelio, už namo telkšo tvenkinys, šalia boluoja beržynėlis, akį traukia natūrali žydinti pieva, o kiemą puošia tradicinės kaimo darželių gėlės. Justi pridėta gamtą suprantančio ir mylinčio šeimininko ranka. Milžinišką akmenį sako atsiridenęs iš netoliese tvarkomo lauko, jeigu miške randąs kokią įdomesnę susiraičiusią šaką, kelmą ar šaknį, šios gamtos „skulptūros“ irgi randa vietą poilsio zonoje.

Kad Jonui Burkauskui miškas – bene svarbiausias dalykas gyvenime, netrunki įsitikinti. Jau nuo vaikystės buvo įsitikinęs, jog bus miškininku. Apie mišką Jonas gali kalbėti valandų valandas. Sako, kad jam labai tinkantis posakis: „Susirask mėgstamą darbą ir niekada nereikės dirbti“. Ir taip jau penki dešimtmečiai su meile miškams.

Miškuose energingasis Jonas tikrai nepavargsta, nes dar laisvalaikiu lekia į Švenčionių kultūros centro šokių kolektyvo „Trepsis“ repeticijas, dalyvauja renginiuose, koncertuose ir bendruomeninėje veikloje.

Pokalbyje dalyvavo ir vieni iš ilgiausiai įmonėje dirbančių darbuotojų: Asta Karklelytė, Vladimiras Kuliešius ir Povilas Gudėnas. Direktorius jais labai džiaugiasi. Šie žmonės, kaip sakoma, dešiniosios jo rankos. Taip pat išskyrė ir puikiai dirbančius Karolį Basiūną bei Iriną Maskoliūnienę. Įmonėje nuolat dirba 5-6 žmonės, sezono įkarštyje pasamdoma ir papildomai. Ir pats direktorius dažniau griebia trimerį ar krūmapjovę ir su kolektyvu suka į mišką negu popierius kilnoja. Darbštūs ir savo sritį išmanantys darbuotojai – didelis turtas kiekvienai įmonei. Jonas tai puikiai supranta ir vertina saviškius, nes jo komanda – patikrinta laiko. Čia atėjo ir pasiliko tie, kuriems miške gera būti, gera stebėti metų laikų kaitą, gera dirbti, kad ir kaip sunku būtų. Juk darbas miške, ne tik malonus pasivaikščiojimas, klausantis paukščiukų trelių, renkant grybus, uogas, vaistažoles ir alsuojant švariu deguonies prisotintu oru. Darbas miške – tai ir raumenų skausmas, žliaugiantys prakaito upeliai ir skaudžiai geliantys kraujasiurbiai... Tai tikrai ne kiekvienas ištveria: dieną, kitą, geriausiu atveju savaitę pamojavęs krūmapjove ar žingsniais išmatavęs hektarus atsodinto miško, repelentais tepdamas tūkstančių tūkstančius viršūnėlių, paprašo uždirbto atlygio ir atsisveikina... O dirbti, įvykdyti numatytus susitarimus reikia ir tada, kai svilina nepakeliamas karštis, kaip šią liepą, ir kai drengia lietus ar kanda šaltukas. Reikia turėti ir fizinės jėgos, ir ištvermės, ir supratimo, kodėl ir ką darai, nes kad ir kiek technika talkintų, vis dėlto tenka įdėti daug rankų darbo. Pakalbinti jau minėtieji Asta, Povilas ir Vladimiras yra išbandę ir kitų darbų ir Lietuvoje, ir užsienyje, tačiau vis dėlto miškas nugalėjo. Kaip sako jau beveik dešimt metų čia dirbantis Vladimiras, jam labai patinka miškas, ypač kad darbas gryname ore. Vyrui teko padirbėti vienoje didelėje gamykloje, tačiau, pasak jo, nuo chemijos jam net alergija prasidėjusi. Žinoma, ne paskutinėje vietoje ir atlyginimas, o „Miškų brolių“ darbuotojai pasidžiaugė gerai uždirbantys.

UAB „Miškų broliai“ skaičiuoja jau antrą savo veiklos dešimtmetį. Įmonė užsiima miško sodinimu, priežiūra, ugdomaisiais kirtimais ir panašiais darbais, bendradarbiauja su Lietuvos miškų institutu. Įmonės įkūrėjas ir vadovas Jonas įmonę įkūrė palikęs valstybinį darbą miškininkystės srityje. Baigęs tuometinį Kauno A. Kvedaro miškų technikumą J. Burkauskas visą laiką dirbo miškininkystės srityje, tad išmano miškininkystės reikalus, mato problemas. Beje, 2021 m. Tarptautinės miškų dienos tema yra: „Miško atkūrimas: kelias į gerovę ir atsinaujinimą“.

Pasak Jono, jo vadovaujama įmonė glaudžiai bendradarbiauja su urėdijomis, Valstybine saugomų teritorijų tarnyba, sėkmingai dalyvauja įvairiuose miškų atkūrimo, priežiūros konkursuose. Dirbama daugiausia Vilniaus, Švenčionių, Molėtų, Anykščių rajonuose. Kasmet UAB „Miškų broliai“ apželdina miško sodmenimis apie 100 ha, ugdomuosius kirtimus ir priežiūros darbus atlieka 50-150 ha plotuose. Daugiausia valstybiniuose miškuose. Tai nemažos darbų apimtys. Tiesa, pastaruoju metu vis dažniau kreipiasi ir privatininkai, tačiau Jonas sako negalįs patenkinti visų poreikių, nes trūksta darbuotojų, galinčio ir norinčio miške dirbti jaunimo.  Miškų tarnybos duomenimis, 2019 m. valstybiniuose miškuose (privatūs savininkai tokios informacijos neteikia) atkurta 8500 ha ir įveista 1004 ha miško.

2020 m. sausio 1 d. Lietuvoje miško žemės plotas buvo 2200,2 tūkst. ha ir užėmė 33,7 proc. šalies teritorijos. Nuo 2003 m. sausio 1 d. šis plotas padidėjo 154,9 tūkst. ha, o šalies miškingumas – 2,4 proc. punkto. Per tą patį laikotarpį mišku apaugusios žemės (medynų) plotas padidėjo 110,8 tūkst. ha – iki 2061,8 tūkst. ha. Į šią statistiką įdėtas ir „Miškų brolių“ indėlis.

Beveik pusę amžiaus dirbdamas miškininkystės srityje, Jonas sako matąs ir dar vieną problemą: miškuose yra daug sausuolių, ligų ir kenkėjų apniktų miškų plotų. Juos reikėtų kirsti ir tvarkyti. Jono nuomone, tokius plotus reiktų parduoti žmonėms, kurie pasiruoštų malkų, o ligos ir kenkėjai neplistų į sveikus medynus. Tačiau girininkų rankos surištos bendrų miško kirtimo kvotų, o tokių plotų pardavimas stačiu mišku neduoda pelno urėdijoms. Ši problema tęsiasi jau kurį laiką, ir giliu Jono įsitikinimu, reikia ieškoti sprendimų.

Šį šeštadienį – Miškininko diena. Ji labai svarbi ir UAB „Miškų broliai“ direktoriui Jonui Burkauskui bei visam kolektyvui. Tad šia proga jie siunčia sveikinimus visiems miškininkams.

Irena POŽĖLIENĖ