Mes turime 258 svečius online
Apsilankymai:
mod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_counter
mod_vvisit_counterŠiandien:5175
mod_vvisit_counterŠią savaitę:31156
mod_vvisit_counterŠį mėnesį:130409
mod_vvisit_counterPaeitą mėn.:159579

Energetika

2021 m. spalio 2 d.

Štai vienas olandas savo mopedui panaudoja pelkių dujas. Negudriu įtaisu jas surenka į tam skirtą talpą, o po to perpumpuoja į talpyklą mopede. Paslapčių niekam neišduoda, nes kitaip kiekvienas mopedo savininkas irgi panorėtų važinėtis ko ne už dyką.

Mokslininkai gąsdina visą pasaulį klimato atšilimu. Esą, kai atšils amžinasis Sibiro įšalas, tai išsiskirs milžiniški kiekiai gamtinių dujų. O dar labai daug tų degių dujų yra ištirpę giliai vandenynuose. Tereikia tik nuleisti vamzdį ir pumpuojam dujas. Štai Vilniuje prie Neries „įkalėm“ vamzdį, tačiau dujų fakelo nematome. Gal ne taip įkalėm? Gal reikėjo kitur? Bet juk upės dumble turėtų būti tų gamtinių dujų tūkstančiams motorolerių. Kodėl gi mes jų nesiurbiame?

Štai prieš kelis metus Lietuvoje buvo atsiradusi idėja išgauti skalūnines dujas ar net naftą, bet pabijota užteršti gruntinius vandenis. Tuomet tektų pakloti milžiniškus pinigus perkant paprasčiausią vandenį. O turint minty, kad vos ne kas penktas Lietuvos miestelis yra vos ne kurortas...

Kažkas sugalvojo išspausti energiją iš jūros bangų ir potvynių. Pagamintas net aparatas, kurio galingumas, įsiklausykit, yra vienas milijonas vatų. Čia daug ar mažai? Atsakau apytiksliais skaičiais. Vieno uždarytosios Visagino atominės elektrinės bloko galia buvo apie 1200 megavatų, t.y. 1200 kartų daugiau. Palyginimui mūsų „numylėto“ AN-2 lėktuvo variklio galia yra apie 750 kilovatų, t.y. 750000 vatų, o „Audinės“ – nuo 66 iki 240 kilovatų. Tai tas vienas agregatas yra tokios galios, kaip keturios galingos „Audinės“. Va, koks pasiekimas. Reiškia vos ne visą kokios Norvegijos pakrantę reikėtų prismaigstyti tokių agregatų, ir energijos poreikiai būtų patenkinti visiems laikams, kol tik vandenynas banguos.

Gal čia mes pirma laiko taip pesimistiškai prognozuojame? Juk buvo laikai, kai net vėjo energetika atrodė neperspektyvi, net 10 kilovatų atrodė didelis pasiekimas, o dabar viena pramoninė vėjo jėgainė „atiduoda“ 250 kilovatų.

Prisimenu laikus, kai Lietuvoje pagaminta saulės baterija tegalėjo „pamaitinti“ vieną nedidelį tranzistorinį radijo imtuvą. Dabar jau žmonėms siūloma ant stogo įsirengti po 10 kilovatų galios saulės elektrinę, o saulėtose dykumose saulės elektrinės dažniau matuojamos kvadratiniais kilometrais, nei kilovatais. Sako, kad galingiausia pasaulio saulės jėgainė užima daugiau nei 40 kvadratinių kilometrų, o elektros pagamina daugiau, nei Ignalinos atominė, kurią atsisakėme statyti. Įsivaizduokit Lietuvoje 10 kilometrų ilgio ir 4 kilometrų pločio lauką, kuriame yra vien tik saulės elementai. Kauno marių plotas palyginimui yra apie 64 kv. km, o galia tik maždaug 100 megavatų. Tai kam tuomet statėme Kauno HESą? Negi tam, kad turėtumėm Kauno jūrą? Dar palyginimui, Sirvėtos regioninis parkas yra apie 87 kv. km. Ne, mes neleisime draskyti mūsų gražiausių vietų! Jeigu nori, tegul kiekvienas rajonas pasistato sau po 1 kv. km saulės elementų, didmiesčius turintiems rajonams – pagal gyventojų skaičių padidintus normatyvus ir lengvai pasieksime net dvigubai didesnę galią! Nereikės pirkti elektros užsienyje!

Skeptikas pasakys, kad iš užsienio vis tiek pirksime saulės elementus, galingus akumuliatorius ir dar daug visokios kitos technikos. Nors ir mokam Lietuvoje pagaminti labai gerus saulės elementus, tačiau nesugebėsime sau pagaminti reikiamo kiekio. O gal galėtume? Mes gi nebandėme. Suprantama, žiemą su saulės energija bus „ragai“. Naktimis, beje, taip pat, bet užtat vasaros dienos pas mus ilgos, galėsime energijos perteklių net parduoti, kad žiemą trūkstamą dalį nusipirktume. O jeigu visa Europa taip galvos? Tuomet žiemą visai Europai bus „ragai“ išskyrus Portugaliją, Ispaniją, Italiją, Prancūziją ir dar vieną kitą mažą pietų Europos šalį.

Tai iš kur paimti pigios energijos? Dabar daugelis vaikų jau turi elektrinius paspirtukus. Tie paspirtukai turi vieną esminį trūkumą – jie neteisingai veikia! Jei tai paspirtukas, tai tam, kad jis judėtų, vaikas turėtų stipriai pasispirti. Ne variklis turi būti įtaisytas, bet generatorius, kraunantis paspirtuko akumuliatorių. Sakykim, vaikas pasivažinėjo tokiu paspirtuku „iki putų“, paspirtuko akumuliatorių jungia prie kompiuterio ir gali žaisti kompiuterinius žaidimus kokį pusvalandį. Nori dar? Važiuok pasivažinėti! Elektrinių dviračių variklius pakeiskime dinamomis. Nuvažiuoji tokiu modernizuotu dviračiu 10 km – gali žiūrėti krepšinio rungtynes ar kokį trilerį. Prie kiekvienų vartelių ir durų pritaisyti po dinamą. Kol atidarys vartelius ar duris – jau kažkiek tos brangios elektros pagaminta, gal net arbatos bus galima išsivirti. O jei namuose įprasta trankyti durimis, tai sugeneruotos elektros pakaktų nedidelei šeimos diskotekai. Visus treniruoklius, kurie pasipriešinimo jėgą padaro dėka trinties, taipogi aprūpinti elektros srovės generatoriais. Vienoje salėje treniruokliai, kitoje – kinas. Už treniruoklius ir kiną imamas mokestis, bet kinas rodomas treniruoklių dėka pagaminta elektra. Jei treniruoklių salėje rodomas kinas – bilietai su nuolaida. Gatvių apšvietimo reikia visai atsisakyti. Švenčionyse jau tai bandoma daryti. Mašinos turi žibintus. Tegul pėstieji batuose įsitaiso elektros generatorius, ant kaktos – lempas ir pirmyn! Visi judantys tamsiu paros metu privalo turėti savo šviesos šaltinius. Naktimis bus taip tamsu, kad nieks iš namų nenorės išeiti. Kiek problemų išsispręs!

Ir vis tiek tos elektros dar mažoka. Reikia visuomenę nuteikti nepaliaujamai judėti, o judėjimą paversti elektros energija. Ja galėsime maitinti šaldiklius ir šaldytuvus, skrudintuvus ir ten visokius „blenderius“. Nauda bus akivaizdi jau po keturių metų, kai mūsų atletai išvyks į olimpiadą Paryžiuje. Jei Tokijo olimpiadoje „nukovėme“ vieną sidabro medalį ir dar ketvirtą vietą, tai kitoje olimpiadoje beveik visi iškovos medalius, nes visi turėsime pačią didžiausią ištvermę, jėgą, reakciją ir šaltus nervus. Taip suksime pedalus dviračių lenktynėse, kad perdegs ne sportininkai, bet lemputės prožektoriuose. Netikit? Pabandykite!

Izidorius KIMSĖNAS