Palūšėje įsikūręs Aukštaitijos verslo centras, po kurio stogu prieglobstį randa jauni verslai, įdomių idėjų, hobių bei pomėgių turintys žmonės, įvairių sričių menininkai ir kūrėjai.

Centras turi ir tiesioginį ryšį su mūsų rajonu. Ir ne vien dėl to, kad vienas jo įkūrėjų – Linas kilęs iš Švenčionėlių. Čia jau vyko ne vieno mūsų kraštiečio darbų parodos, rajono moksleiviai džiaugėsi susipažinę su erdviniu kinu ir edukaciniais filmais. O kur dar geologiniai žygiai, pasiplaukiojimas pontoniniu laivu su daugybę legendų ir įdomių istorijų pasakojančiais kapitonais. Taip pat šis centras perka iš mūsų rajono verslininkų jiems reikalingas paslaugas ir patys jas teikia. Dalyvavusieji Lino verslumo mokymuose, turėtų sutikti, kad jis – puikus lektorius. Be to, aistringas žvejas, tad ir šis pomėgis į Lino globojamą „Žvejo krantą“ tarsi geras masalas taip pat traukia ir kitus žvejus.

„A, čia tie iš pašto“, - dažnai apie Aukštaitijos verslo centro įkūrėjus Vaidotą ir Liną išgirsta sakant, ypač ignaliniečius. Įsikūrusiems buvusiame Palūšės pašto pastate, nors pašto tose patalpose dar iki verslininkams jas įsigijus jau nebuvo gal kokius penkerius metus, pavadinimas šnekamojoje kalboje prilipo ir tapo tam tikro identiteto dalimi. Palūšės bendruomenės, ignaliniečių pagarbą ir draugystę Aukštaitijos verslo centras jau spėjo pelnyti. Juk svarbiausia darbai, nuoširdus bendravimas ir gebėjimas aplink save burti bendraminčius bei kurti ypatingą šios vietos aurą.

Tuo dar kartą įsitikinome šiltą rugsėjo šeštadienį susirinkę „pašte“ į radijo laidų vedėjo, žvejo Antano Šilkūno pirmosios knygos „Laimės trupiniai“ pristatymą. Rugsėjo pirma pusė kaip tik džiugino vasariškai šiltais, saulėtais orais, tad pajusti visus šios ypatingos vietos privalumus nebuvo jokių kliūčių – ežeras, valtys, gera muzika (grojo ir dainavo Justinas Stanislovaitis, daugeliui dainų kuriantis ir muziką, ir žodžius), smagūs pokalbiai, šauni publika, skanus maistas tai tik sustiprino.

O susirinkti proga buvo neeilinė – Aukštaitijos verslo centras šventė penkerių metų sukaktį. Jo įkūrėjus Vaidotą ir Liną sveikino kolegos, europarlamentaro Bronio Ropės padėjėjas Henrikas Šiaudinis, LR Seimo narys ignalinietis Gintautas Kindurys, Palūšės bendruomenės, savivaldybės atstovai. Centras – tai verslo inkubatorius pradedančioms verslą įmonėms. Be to, Aukštaitijos verslo centras ir pats nemažas darbdavys, sukūręs darbo vietų aukštos kvalifikacijos specialistams. Jubiliejaus proga darbuotojai taip pat gavo dovanų iš Vaidoto ir Lino rankų.

Aukštaitijos verslo centre galima išsinuomoti patalpas, gauti biuro paslaugas, konsultacijas verslo valdymo ir plėtros, rinkodaros, verslo teisės ir kitais klausimais. Įmonė organizuoja mokymus ir seminarus, rengia ir įgyvendina ES remiamus projektus. O kur dar išvykos, iškylos, ekskursijos, geologo kelionės, erdvinis kinas ir įvairūs edukaciniai renginiai vaikams ir suaugusiems. Net jeigu kažkas nori maloniai praleisti daugiau laiko nuostabiame gamtos kampelyje, gali užsisakyti nakvynę jaukiuose ir šiuolaikiškuose kambariuose.

Dar vienas iš daugelio čia užsukančių svečių mėgstamų užsiėmimų – žvejyba. Vienas iš centro įkūrėjų – Linas – taip pat šio hobio fanatas, tad ir „Žvejo krantas“ ne tik pritraukia patyrusių šio užsiėmimo gerbėjų, bet ir planuoja kurti žvejų mokyklą pradedantiesiems.

Radijo laidų ir renginių vedėjas Antanas Šilkūnas sakė su Linu pirmiausia susipažinęs neakivaizdžiai, mat tas yra dažnas jų klausytojas, mėgstąs ir paskambinti. Tad nė kiek nenustebo, kai tas pats iš pokalbių pažįstamas Linas užsuko į radiją ir papasakojęs apie pradedamą verslą Palūšėje paprašė reklamos ir nuoširdžiai pakvietė pažvejoti. Taip ir Antaną ši vieta priviliojo, tad nė kiek nenuostabu, kad ir knygai „Laimės trupiniai“ pristatyti pasirinko šią vietą. Beje, joje taip pat daug smagių istorijų apie žvejybą ir su tuo susijusius nuotykius. Pasak autoriaus, penkiolika metų dirbdamas radijuje ir kalbindamas žmones, jis įsitikino, kad nėra neįdomaus žmogaus. Kiekvienas iš mūsų galėtumėm papasakoti įdomių istorijų, tik tereikia jas užrašyti, kad išliktų. Antanas todėl ir rašąs. „Laimės trupinius“ labai lengva skaityti. Galima atsiversti bet kurią knygos vietą ir šmaikščia kalba, kartais jaunimo žargonu autorius perkelia į vieną iš savo gyvenimo epizodų. Įžangoje Antanas sako besitikįs, kad istorijos bus įdomios skaitytojams. Neabejotina! Atsiverti apie studentišką gyvenimą – tarsi pats būtum reinkarnavęsis! Darbas ir jo imitacija šiltnamiuose – kas nesame to etapo perėję (nebūtinai šiltnamiai, gali būti gamykla, parduotuvė, kolūkis – esmė ta pati)!?. O pasakojime apie tėvo ir sūnaus savaitgalines išvykas į garažą „maskarado“ stabdžių pumpuoti save atpažins turbūt kas antras šių dienų pusamžis žilagalvis. Ir kiekviena iš jų, net pati liūdniausia apie netektį, paspalvinta švelniu humoru ir begaline meile tiems, apie kuriuos rašoma.

„Laimės trupinių“ skaitymus labai gražiai iliustravo ir pagyvino Antano kolegos iš radijo stoties „Kelyje“ Justino Stanislovaičio dainos ir muzika. Justinas kaip tik išleido ir kompaktinę plokštelę „Daugiabučio istorijos“. Po renginio smagiai pasišnekučiavome įvairiomis temomis su abiem kūrėjais, kurie, taip pat kaip ir daugelis patekusių į Aukštaitijos verslo centro traukos lauką, prisišvartavę „Žvejo krante“, jau svajoja ir apie kitus susitikimus čia.

Kodėl čia, kas čia visus traukia, kokie tinklai sulaiko? Gal tiktų perfrazuoti Antano žodžius knygos viršelyje: „Mes tokie ir tokie. Tokie, kaip ir Jūs visi. Bet ir truputį kitokie...“.

Irena POŽĖLIENĖ