Mes turime 409 svečius online
Apsilankymai:
mod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_counter
mod_vvisit_counterŠiandien:3703
mod_vvisit_counterŠią savaitę:19904
mod_vvisit_counterŠį mėnesį:95934
mod_vvisit_counterPaeitą mėn.:120250

Intelektualiai aktyvaus gyventojo reikšmė miestelio gerovei

2021 m. spalio 23 d.

Viena iš priežasčių, kodėl slūgsta miestelio gyvenimas, yra kažko stoka. Arba kitaip tariant, nepakankamas intelektualinis gyvenvietės pajėgumas. Ar kalbam apie Švenčionių miestelius, ar Ignalinos, vaizdas labai panašus.  Kad jums būtų aiškiau, pirma atsakykit į tokį klausimą: ar Lietuvoje buvo specialistų Ignalinos atominei elektrinei? Supratot mintį? Nebuvo ir būti negalėjo. Juos surankiojo iš daugelio TSRS vietų. Nes tai labai reto intelektinio pajėgumo fizikai - atomininkai. Kurie gebėjo valdyti sudėtingas atomines reakcijas, reikalaujančias aukščiausios prabos protinio darbo. To nepadarysi vien gerai išmokęs fizikos vadovėlį. Juk tai ir mokslinis-tiriamasis darbas, tai išradingumas, didžiulė atsakomybė, atsiduriant vadovėliuose neaprašytose situacijose. Tokie reti protai gimsta gal tik keli milijonui gyventojų.

Dabar pagalvokim apie dideles gamyklas, kurios liko po TSRS. Sakykit, ar gali išsilaikyti tokia įmonė, iš kurios išvažiavo bent du-trys aukščiausio lygio specialistai? Jeigu juos pakeis mažiau gabūs, fabrikas pamažu ims smukti. Ir taip – visose srityse, ar tai švietimo, ar gydymo, ar savivaldos.

Aš labai gerbiu paprastus žmones. Labai. Ant paprasto žmogaus išties ir laikosi visas gyvenimas. Tačiau jei mes kalbam apie miestelius, kurie turi sudėtingesnę infrastruktūrą ir pretenduoja į kažkokią „civilizaciją“, jiems keliami intelektualiniai reikalavimai. Supraskim, jeigu miestelyje ženkliai sumažėja plataus akiračio, išsilavinusių žmonių (arba seni specai išeina į pensiją), miestelis tiesiog nepajėgus išlaikyti savo aukštesnio organizuotumo struktūrų.

Kokia išeitis? Ji vienintelė: kas kur yra girdimas, kalbėkit apie savišvietą, saviugdą, apsiskaitymą. Žmonių malonybinis gyrimas, aišku, geras dalykas, bet kažkaip nepažeminant reikia rasti būdą pasakyti, kad, brangieji, jums neužtenka erudicijos, jums neužtenka universalumo. Jei žmogus „mirksta“ internete, gaudo tuos vienos akimirkos juokelius, žineles, pletkelius, jis tiesiog niokoja savo intelektinius pajėgumus, tuos pačius, kuriuos dar turi. Žmogus turi susivokti, kad jam trūksta išlavintų gebėjimų, mokslinio akiračio, o tobulėti gali visi. Net tas, reta išimtis, kuris gimė gabus, jam irgi, oi, yra kur stiebtis pažinime.

Sakykit, kodėl iš provincijos daugelis bėga į didelį miestą ar iš viso - į kitą šalį? Kiekvienas tai aiškina skirtingai. Paklausykit ir mano aiškinimo. Manau, kad bėga dėl nepakankamų gebėjimų. Mat mieste visa infrastruktūra, viskas ten jau yra -tik prisitaikyk. Bet tikrai gabus žmogus, jis pats pastato miestą tuščioje vietoje. Dykynę paverčia sodu. Iš prastų darbininkų išaugina specialistus. Gal tai skamba kiek patosiškai, bet taip yra. Gabus žmogus nestato ant svetimų pamatų. Jei jis turi intelektualinius raumenis, jis eina į neartus dirvonus.

Dar keletas žodžių apie krikščioniškąjį švietimą. Kai pradėjau tikrinti, koks eilinių gyventojų Biblijos pažinimas, na, eilinių katalikų, negalėjau patikėti, ką išgirdau. Pravaikščioję dešimtmečius į bažnyčią, „keliais prašliaužioję“, negali suformuluoti, kuo jie tiki. Net paprastais žodžiais. Apmaudu. Juk šventraščio pažinimas - tai žinojimas savo Europinės civilizacijos pamatų. Kultūrinių, mokslinių, švietiminių ištakų. Kaip žmogų tuo sudominti, motyvuoti, galėtų kartais susimąstyti ir kunigai. Nors tai lygiai tiek pat švietimo bei kultūrininkų darbas.

Atėję šou, masinės pramogų kultūros laikai yra kiek kultūrinimas, tiek ir degradinimas. Manau, kultūra turi auginti moralinį-vidinį žmogų.

Provincijos žmonės, nepasiduokim didelio miesto pasipūtusiam tonui, jų laimėjimai pasiekti žalumynų oazėse. Kaimo žmogus neretai savo rezultatų siekia sausringoje dykumoje. Mažas žingsnis dykumoje yra didesnis už šuolį žalioje oazėje. Sąlygos, oi, kaip nelygios.

Šitie mano pamąstymai gimė ilgai stebint Ignalinos krašto gyvenimą ir skaitant Švenčionių krašto spaudą. Procesai identiški. Na, totalia BERAŠTYSTE padėties Rytų Lietuvoje nepavadinsiu, bet kartais vienas kitas „aukštasis išsilavinimas“ sukuria iliuziją, kad tai „didelis specialistas“, kol su juo nesusiduri, tvarkydamas reikalus...

Aidas DOLOTOVAS

 

 
Reklaminis skydelis