Šiandien norėčiau paliesti labai aktualią šių dienų temą – pandemijos, koronaviruso temą, dabartinės mūsų, žmonių, situacijos temą. Ilgai stebėjau visa tai. Pradžioje stebėjau žmones, pastaruoju metu stebiu savyje vykstančius procesus, savo mintis. Šiame gyvenime yra tokia tiesa - niekas jame neįvyksta atsitiktinai, kaip ir neįvyksta tiesiog šiaip, viskas vyksta kažkam, dėl kažko. Be to, šiame gyvenime viskas seka priežasties ir pasekmės ryšiu, viskas, ką paleidžiu, tą ir gaunu. Niekas, jokie karai, jokios katastrofos neįvyksta be priežasties, viskas turi savo prasmę ir viskas vyksta dėl kažko. Kad ir kas nutiktų, viskas žmogui bando apie kažką pasakyti, ir viskas, kas įvyks po to, tiesiogiai priklauso nuo to, kaip žmogus išmoko ankstesnę pamoką.

Kas vyksta pasaulyje per pastaruosius dvejus metus ar daugiau nuo to momento, kai prasidėjo pandemija, kovidas? Ar žmogus pasimokė iš istorijos? Ne. Maža to, žmogaus egoizmas auga katastrofišku greičiu. Karai, nelaimės, epidemijos – visa tai nėra blogai, tai yra žmogaus veiklos pasekmė, kuri moko ir kurią išmokęs, žmogus gali tapti vieningas su kitais... Bet viskas, ką matau, rodo priešingai. Buvo laikas, kai aš, kaip milijonai, ginčijausi, aptarinėjau visas pasaulines problemas. Mačiau viską ir visus, kurie nemąsto teisingai, ne taip ir ne apie tą kalba. Mačiau visus, išskyrus pagrindinį veikėją - save. Žmonės susiskaldė į vakserius ir antivakserius, netoleruojančius homoseksualizmo ir tolerantiškuosius, į mėsos valgytojus ir vegetarus, veganus, žaliavalgius, mintančius saulės energija, į tikinčiuosius ir netikinčiuosius, į sąmoningus ir nesąmoningus, į juodus ir mėlynus, raudonus ir baltus, teisingus ir neteisingus... Žmonės kaltina visus, kurie prieštarauja jų „tiesai“, visiškai nepaisydami kitų „tiesos“. Net bažnyčios anksčiau sakydavo, kad žmogus, bijantis mirties, neturi tikėjimo. Dabar jie sako, kad žmogus neturi tikėjimo, jei bijo skiepytis (žinomi faktai). Į kitas bažnyčias įeiti draudžiama vyresniems nei 60 metų žmonėms. To negalėjo išvengti net garbūs ir mylimi šventikai ir tie, kurie ilgus metus tarnavo bažnyčiose, kuriuos taip pat mylėjo parapijiečiai. Viskas, apie ką kalbu, yra neišgalvota. Nesvarbu, sąmoningai ar ne, vyksta aktyvi propaganda, kurstoma neapykanta vienų kitiems, persekiojami tie, kurie dėl savo priežasčių nenori skiepytis. Tačiau pamirštas labai svarbus punktas. Visi perkelia atsakomybę kitiems, skiepytiems, neskiepytiems. Pagrindinis vakcinos tikslas yra apsaugoti žmonių sveikatą. Kas žmogaus organizme yra atsakinga už apsaugą nuo kenksmingų bakterijų ir virusų? Imuninė sistema. O kaip su imuninės sistemos stiprinimu reikalai pas tuos, kurie bijo kovido? Kaip jie žiūri į sportą, vaikščiojimą, kūno grūdinimą, blogų įpročių atsisakymą, mitybos reguliavimą? O kaip jiems sekasi vengti negatyvo, siekiant apsaugoti nervų sistemą nuo streso, neigiamai veikiančio žmonių sveikatą? Dažniausiai niekaip nesiseka. Visi aplinkiniai turėtų būti atsakingi, o aš neprisiimu jokios atsakomybės, net už svarbiausią dalyką - savo kūną, savo sveikatą.

Toliau. Taip vadinamieji vakseriai ir antivakseriai visi gina savo „tiesą“. O kas yra tiesa? Tiesa yra žmogaus įsitikinimų sistema, dažniausiai primestų iš išorės.

Pastaruoju metu visi tapo tokiais ekspertais, kad niekas negali jų įtikinti. Anksčiau stebėjausi pasakymu „patikimi šaltiniai“. Kur yra šie „patikimi šaltiniai“? Knygos, internetas, kiti žmonės? Dieve, žmogus tapo zombiu, nes jį valdo „patikimi šaltiniai“, o ne jo asmeninė patirtis. Be to, jie gina savo „tiesą“, paimtą iš „patikimų šaltinių“, o ne iš savo patirties, tarsi patys tai būtų suvokę asmeninės patirties dėka, patys sukūrę parašę...

Žmonėms nereikia savo tiesos. Kam? Nes kelias į ją yra ilgas ir pakankamai sunkus. Juk pradžioje reikia įgyti daug asmeninės patirties. Tada, remiantis šia didele patirtimi, praktika, palaipsniui įgyti išminties įvairiose savo patirties subtilybėse, ir tik tada, įgavęs daug išminties, žmogus gali priartėti prie tiesos. Pasirodo viskas veikia daug greičiau – paskaitei, paklausei, baigei kažkokius kursus, kelias dienas, na, ar mėnesius, ir viskas, tu esi ekspertas – popierinis, internetinis ekspertas. Atpasakoti kažkieno patirtį, ją perdaryti savaip, nesudaro jokių ypatingų sunkumų, tačiau išgyventi, permąstyti reikia laiko, o tam pas žmones nėra laiko, jie nori greitai, visko ir daug. Ilgus tekstus skaityti? Tu ką, tai ne mano, aš turiu reikalų, aš susirasiu magą ir jis viską padarys už mane... Dabar, kur tik pirštu rodysi, visur psichologai, treneriai, psichoterapeutai, neurolingvistai, dvasiniai mokytojai, guru, nušvitę ir pabudę. Teorinės žinios yra gerai, tačiau nenaudojant šių žinių asmeniniame gyvenime, vienintelis dalykas, kuris dažniausiai ugdomas, yra savanaudiškumas.

Motina Žemė, Gyvenimas. Jie tiesiog šaukia žmogui: „Sustok! Apsidairyk, ką tu su manimi darai!? Susiprask!“, bet žmogus, jo egoizmas, neturi laiko, jis skuba užsidirbti pinigų tam, kad.... 1001 dalykas. Taip žmonės ir palieka šį gyvenimą, taip ir nepažinęs tikrojo savęs, taip ir nesuvokęs to, kam jis buvo čia, o tik iššvaistęs laiką siekdamas malonumų, dėmesio, pripažinimo...

Negerbdamas kito nuomonės, kito žmogaus, visų pirmą negerbi savęs. Kiekvienas žmogus turi savo tiesą, tad kas aš toks, kad galėčiau teigti, kad aš teisus, o jis - ne. Duok, Dieve, man garbingai praeiti savo kelią. Žmones apakino nežinojimas, savanaudiškumas, arogancija. Praėjo tūkstančiai metų, o gal ir begalybė, tačiau žmogaus egoizmo prigimtis nepasikeitė. Matyt, toks yra šio gyvenimo tikslas. Prieš tai buvo daug civilizacijų, kurios išnyko, ir panašu, kad dėl tų pačių priežasčių. Galbūt mums taip pat lemta išnykti? Kažkas bus dėkingas už viską, ką čia patyrė ir suprato, o kažkas taip ir išeis su tais nenumaldomais, begaliniais norais kažko dar. Galbūt tai tiesiog pamąstymai, o galbūt pranašystė, laikas sustatys viską ir visus į savo vietas.

Vidinės taikos Jums.

Slava ZELEV