Visi laužo galvas, kaip apšviesti gatves. Švenčionyse ši problema taipogi opi. Daugelyje rajonų centrų ir šiaip miestelių jau įrengtas ekonomiškas ir išmanus apšvietimas. Tačiau pasaulis nestovi vietoje. Kol vieni statėsi išmaniuosius šviestuvus, kiti jau galvoja apie tolimą ateitį. O viskas prasidėjo nuo to, kad tuos išmaniuosius šviestuvus kartais tenka remontuoti. Gerai, jei šviestuvas yra naujas, o senam šviestuvui remontas yra didelė problema, ypač kai dideliais tempais turime „žaliuoti“. Todėl buvo prisiminti senesni laikai.

Kaip žmonės sako, nauja idėja yra pamiršta sena gera idėja. Vyresni dar prisimenate, kad buvo įvairūs laikrodžiai, kurių skaičiai ir rodyklės naktį šviesdavo. Japonijoje dar ir dabar gaminami tokie laikrodžiai, tik šviečia daug ryškiau. Gaminamos net šviečiančios statulėlės, batai, žaislai ir visokie niekučiai. Įsivaizduokit, kad naktį nubundate ir miegamojo kampe pamatote švytintį briedį! Vieni siūlo tokia švytinčia medžiaga padengti kelius. Tačiau tuomet ta medžiaga turi būti labai atspari riedančiam transportui. Visi matome, kaip susidėvi ženklai ant važiuojamosios kelio ar gatvės dalies.

Kiti siūlo ta švytinčia nano medžiaga padengti pakelėse augančių medžių lapus. Bet medžiai net atogrąžose visgi keičia lapus, ir reikės tą, greičiausiai brangią, medžiagą vėl ir vėl purkšti ant lapų. O kur dar kituose kraštuose dažnas lietus, sniegas, lijundra... Gerai sugalvota, kad dieną tos granulės ar mikrosferos kaupia saulės energiją, o naktį skleidžia šviesą.

Dar kiti mokslo žmonės sugalvojo panaudoti genų inžineriją - įterpti švytėjimo geną augalams. Juk yra visokie jonvabaliai... Neseniai kažkas nufilmavo vaizdus po Antarktidos ledais. Tai tamsoje gyvūnėliai plaukioja pasišviesdami aplink save, tokie mandagūs. Apsėjai kokiomis švytinčiomis žolėmis visas pakeles vieną kartą ir tos pakelės net iš kosmoso šimtmečiais matysis. Arba apsodinai tuos kelius kokiais švytinčiais uosiais... Yra šalių, kur uosiai genetiškai modifikuoti taip, kad jų negraužia joks kirminas ar vabalėlis, o jų nukritusiuose lapuose nenori gyventi joks gyvis. Kur grauš, jei uosis – beveik gryna celiuliozė popieriaus pramonei. Gal bent laboratorijoje tie medžiai vieną katrą pradės švytėti. Juk Švenčionių miesto parke vienas medis jau švyti! O biotechnologijos ir genų inžinerija Lietuvoje yra perspektyvios profesijos. Jaunuoliai, jūs galite šioje srityje padaryti begales atradimų, kurie būtų ne tik linksmi, bet ir labai naudingi.

Izidorius KIMSĖNAS