Kad serga, daugelis sužino tik lūžus kaului

Osteoporozės sukeltas kaulų retėjimo ir silpnėjimo procesas – ilgas, tačiau nepastebimas. Dažniausiai žmonės nejaučia jokių apie tai galinčių įspėti simptomų. „Camelia“ vaistininkė Irena Garuckienė sako, kad apie osteoporozę daugelis sužino tik tada, kai gerokai pažengusi liga diagnozuojama lūžus kaului.

Lūžį ir komplikacijas gali sukelti net minimali trauma, pavyzdžiui, kai žmogus nukrenta, pargriūva namuose ar lauke. Tada dažniausiai lūžta stuburo slanksteliai, šlaunikaulis, dilbis, riešas, dubens kaulai, žastikaulis, o nuvykus į gydymo įstaigą pacientui pranešama, kad to priežastis – osteoporozė. Vaistininkė priduria, kad apie osteoporozę išduoti gali ir anksčiau nei kaulo lūžis pasireiškiantys simptomai: gali dingti apetitas, atsirasti raumenų silpnumas, naktinis kojų prakaitavimas ir mėšlungis, kamuoti skausmas juosmens srityje ir krūtinės apatinėje dalyje. Atsiradus minėtiems simptomams, nedelsiant kreiptis į gydytoją.

Galimi padariniai visam gyvenimui

Visų lūžių atvejais pasireiškia nuolatinis, ūmus, maudžiantis, stiprėjantis skausmas. Lūžus stuburo slanksteliams skausmas būna toks stiprus ir intensyvus, kad žmogus negali atsisėsti. Po lūžių šioje srityje krypsta stuburas, kinta laikysena, formuojasi kupra, sumažėja ūgis. Pavojingiausi žmogaus sveikatos būklei yra šlaunikaulio lūžimai, ypač šlaunikaulio kaklelio lūžiai. Ši trauma ilgam prikausto sergantį prie lovos, todėl sparčiau progresuoja osteoporozė.

Riziką susirgti didina žalingi įpročiai, mažina sveika gyvensena

Vis dar yra manančių, kad su kaulų retėjimą, trapumą ir jų lūžius sukeliančia osteoporoze susiduria tik garbingo amžiaus žmonės dėl neišvengiamo senėjimo. Tačiau vaistininkė teigia, kad šios ligos išsivystymą lemiančių rizikos faktorių yra gerokai daugiau, o dalis  jų – sukelti žalingi įpročiai: rūkymas, alkoholio vartojimas, dideli kofeino kiekiai, nesubalansuota mityba, taip pat judėjimo stoka.

Rizika susirgti osteoporoze ir dėl to patirti kaulų lūžius reikšmingai padidėja kiekvienai menopauzę išgyvenusiai moteriai ir 50-ties metų sulaukusiam vyrui.

Siekiant išsaugoti reikiamą kaulo masę ir visavertę struktūrą, tinkama mityba ir fiziniu aktyvumu reikia rūpintis dar jauname amžiuje. Tačiau pradėti niekada nevėlu, nes šie du veiksniai ne tik veikia prevenciškai, bet ir stiprina ligos nusilpnintus kaulus. Rekomenduojama mitybos racioną praturtinti maisto produktais, kuriuose gausu kalcio. Šis mineralas yra svarbiausia statybinė kaulų medžiaga, sustiprinanti baltymus, iš kurių sudaryti kaulai. Paįvairinkite savo mitybą pieno produktais, lapinėmis daržovėmis, šalavijo (angl. chia), sezamo, saulėgrąžų sėklomis, džiovintais vaisiais, avižomis, grikiais – juose yra ypač daug kalcio.

Kalcio įsisavinimui svarbus D vitaminas

Kalcio įsisavinimui ir kaulų stiprinimui labai svarbus yra vitaminas D, todėl būtina juo praturtinti organizmą. Į mitybos racioną įtraukę vitamino D turinčius produktus – riebią žuvį, kiaušinius, kepenėles, grybus, apelsinus – gausite 10-15 proc. reikalingos paros normos. Likusią vitamino D dozę gausite vartodami maisto papildus.  Labai svarbu atsisakyti rūkymo, alkoholinių gėrimų. Taip pat reikia riboti druskos vartojimą ir mažinti išgeriamo kofeino kiekius, nes šios medžiagos apsunkina kalcio bei kitų mineralų, vitaminų įsisavinimą organizme.

„Jeigu norite stiprinti savo kaulus, lėtinti jų retėjimą, mažinti tikimybę patirti kaulų lūžius, rekomenduojama išbandyti greitą arba intervalinį ėjimą ne rečiau kaip 3 kartus per savaitę bei reguliariai atlikti jėgos ir pusiausvyros pratimus“, – pataria „Camelia“ vaistininkė I. Garuckienė.

Parengė Žiedūnė Juškytė