Brangstant kietajam kurui, gamtinėms dujoms bei kitoms žaliavoms, o kartu kylant ir daugelio paslaugų kainoms, vandens ir nuotekų tvarkymo kaina Vilniaus mieste ir rajone, Švenčionių ir Šalčininkų rajonuose išlieka viena žemiausių ne tik šalyje, bet ir visoje Europoje.

Per pastaruosius penkerius metus „Vilniaus vandenų“ tiekiamo vandens kaina gyventojams sumažėjo 15 proc. ir dabar vidutinė geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo kaina fiziniams asmenims šiuo metu siekia 1,32 Eur/m³ (1,09 Eur/m³ be PVM). Nuo sostinės nedaug atsilieka ir Kaunas su 1,44 Eur/m³ kaina. Panevėžio gyventojai už vandenį moka 1,59 Eur/m³, klaipėdiečiai – 2 Eur/m³. Brangiausias vanduo Molėtuose – čia vieno kubinio metro vandens kaina siekia net 4,26 Eur/m³.

Tuo tarpu bendrovės „Vilniaus vandenys“ investicijos, tenkančios vienam klientui per pastaruosius penkerius metus padidėjo beveik 3 kartus. „Tai reiškia, kad sugebėjome efektyviai vykdyti veiklą ir savo klientams užtikrinti, jog vandens kaina jiems ir toliau išliktų maža, nepaisant išaugusių sąnaudų vandentiekio bei nuotekų tinklų atnaujinimui bei modernizavimui“, – sako „Vilniaus vandenų“ generalinis direktorius Marius Švaikauskas.

Šiemet bendrovė į infrastruktūros modernizavimo darbus investuoja maždaug 33 mln. eurų – dvigubai daugiau nei 2020 m. Daugiausiai investicijų bendrovė skirs infrastruktūros plėtrai ir atnaujinimui, aplinką tausojantiems sprendimams vandentvarkoje diegti.

Daugiau energijos gaminsime patys

Pasak „Vilniaus vandenų“ vadovo, didžiąją dalį geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo kainos sudaro bendrovės veiklos sąnaudos – darbo užmokestis ir susiję mokesčiai, technologinėje veikloje naudojama elektros energija, klientų aptarnavimas.

„Žinoma, kad mus kaip ir daugelį neramina drastiškai brangstantys energetiniai resursai. Tačiau kad taip įvyks numatėme gerokai anksčiau ir  priėmėme sprendimą tiek dujas, tiek elektros energiją iš tiekėjų pirkti tam tikru periodu mokant fiksuotą kainą. Šis sprendimas šių dienų perspektyvoje pasirodė įžvalgus, todėl energetinių resursų brangimas šiais metais, o ir didžiąją kitų metų dalį bendrovės veiklos kaštams įtakos neturės“, – sako M. Švaikauskas.

Vertindami neišvengiamą energetinių resursų brangimą ateityje, „Vilniaus vandenys“ jau dabar investuoja į energijos gavybą iš biodujų ir atsinaujinančių šaltinių. Dar šiais metais pirmuoju etapu ant bendrovei priklausančių pastatų stogų bus įrengtos 5 saulės fotovoltines elektrines. Vėlesniais etapais saulės elektrinių parką numatyta plėsti. Dar vienas projektas, kurį bendrovė vysto ir vertina – generatoriaus įrengimas. Jis leistų bendrovei iš biodujų, kurios išsiskiria tvarkant nuotekų valymo metu susidarantį dumblą, pasigaminti žaliąją energiją.

Vilnius išsiskiria tarp Baltijos sostinių

Daugiausiai už geriamąjį vandenį Europoje moka danai (9,32 Eur/m³) ir norvegai (7,80 Eur/m³). Tarp Baltijos sostinių Vilnius išlaiko palankiausią vandens kainą: Rygos gyventojai už vandenį moka 1,79 Eur/m³, Talino – 1,52 Eur/m³.

„Didžiuojamės, kad Vilniaus gyventojams galime tiekti tyrą požeminį vandenį iš giluminių gręžinių, kuris atitinka visus Lietuvoje ir Europos Sąjungoje taikomus geriamojo vandens reikalavimus, ir tuo pačiu užtikrinti geriausią jo kainą“, – sako „Vilniaus vandenų“ vadovas.

Vis tik ar žema vandens kaina „Vilniaus vandenų“ vartotojams išliks dar ilgai, neaišku.Aplinkos ministerija yra pateikusi siūlymą prie didesnių ir sėkmingiau dirbančių regiono vandentvarkos įmonių prijungti mažesnes.

Tad jei būtų įgyvendinta ši vandentvarkos įmonių reforma, dabartiniams „Vilniaus vandenų“ vartotojams – vilniečiams, Vilniaus rajono ir Švenčionių bei Šalčininkų rajonų gyventojams - vanduo neišvengiamai pabrangtų, nes perėmus neefektyviai dirbusių įmonių ūkį, stambiosioms vandentvarkos įmonėms tektų investuoti į šių smulkiųjų modernizavimą, jų tinklų atnaujinimą. Šios investicijos neišvengiamai atsilieptų vandens tarifui. Tačiau ši reforma kol kas išlieka tik siūlymu.