Gamta dar nemiega. Žmones stebina lapkričio mėnesį pievose vis dar aptinkami gėlių žiedai. Gamtoje dar tikrai galima rasti keliasdešimt rūšių žiedų ir tuo nereikėtų labai stebėtis. Dar žydi žliūgė, invazinis augalas galinsoga, ne vienos rūšies našlaitės, pajūryje – katpėdėlės. Švelnūs rudens orai paskatino vadinamą antrinį žydėjimą. Žmonės praneša, kad, pavyzdžiui, ant kaštono šakos baltuoja žiedai, kiti rado kelis obelų žiedus, žibuoklių. Taip būna dažną rudenį, kai nėra staigaus atšalimo, o medžiai, krūmai, žoliniai augalai sukaupia energiją ir jų niekas nesustabdo. Gamtoje visi taip reaguoja į švelnius orus.

Dažnai girdžiu klausimą, kada sulauksime sniego. Nors paprastai bent šiek tiek sniego sulaukiame per Vėlines, šiemet jos buvo neįprastai šiltos. Dėl klimato kaitos orai tapo sunkiau nuspėjami. Orų spėjimas tapo labai nedėkinga užduotimi, tad šiandien daugelis net nesiima spėti orų į tolimą ateitį. Sunku ką nors prognozuoti net lapkričio pabaigai.

Klimato kaita sujaukė fenologiją – gamtos reiškinių stebėjimą ir fiksavimą. Žiūrime, kada nukrenta medžių lapai, kada sprogsta pirmieji pumpurai, kada pasirodo pirmasis drugys, atsibunda ežiai. Dar prieš 40 metų buvo labai aišku, galėjai dešimtadieniais pasakyti, dabar nieko negali žinoti: nei kada pavasarį pražys žibuoklės, nei kada pabus ežiai, nes tai gali būti ir mėnesio skirtumas.

Gamta dar tikrai nesiruošia miegoti žiemos miego: dar labai aktyvūs vabzdžiai. Jeigu kas tuo abejoja, reikia tiesiog atsargiai lyg paklodę pakelti nukritusius lapus ir ten rasite, be abejo, sliekų, kurie į savo urvelius traukia lapus. Štai, kodėl ten, kur nebūtina, juos reikėtų palikti, nesugrėbti. Yra kitų vabzdžių. Vos švysteli saulė, dar galima pamatyti daugybę skraidančių vabzdžių. Prieš keletą dienų mačiau ir drugelių: skraido citrinukai, admirolai. Lapkričio pradžioje dar žalčiai, angys šiltesniu oru išlįsdavo. Ir bitininkai pasakojo, kad jų jau žiemai paruoštos bičių šeimos kai kur plaukia srove iš avilių, nes laukuose dar yra žydinčių gėlių.

Vabalai, augalai į gamtos sąlygas reaguoja daug jautriau nei žmogus. Atimk iš jo termometrą, ir jis nieko nežinos. Daug kas gali pagalvoti, kad vabzdžiai yra labai netobuli, primityvūs gyvūnai, tačiau tai netiesa. Jie labai jautriai reaguoja į gamtos pokyčius ir šiuo metu dar yra aktyvūs. Reiškia, žiema neskubės.

Pirmoji šlapdriba ir net pirmasis sniegelis iš tikrųjų yra tas pats lietus, tik dėl aukščiau esančių vėsiųjų oro sluoksnių pavirstantis kietąja kritulių forma. Lapkričio niūrume jo laukiame: balta, gražu, o jau džiaugsmo vaikams... Reikalus kiek pataisė pernykštė žiema – truputį matėme sniego, nes jau vaikų iki pradinių klasių karta nebuvo mačiusi tikros žiemos: nei sniego, nei ledo, o tai yra keista mūsų klimato juostoje.

Praėjusi žiema prasidėjo tik sausio viduryje ir sniegas nebuvo tipiškas – paprastai jis suledėja ir pavasarį ilgai tirpsta, o praėjusią žiemą nors sniego buvo nemažai, bet jis buvo purus ir ištirpo per porą dienų. Gali būti, kad toks scenarijus pasikartos ir šįkart. Šiuo metu orą galima prognozuoti tik iki Kalėdų.

Nors spėti sunku, kokia žiema laukia ir kada tiksliai ji ateis, bent vieną dalyką jau galima pasakyti – iki Kalėdų mums įprastos žiemos tikrai nebus. Tai matyti jau dabar pagal augalus, vabzdžių elgesį. Tai nereiškia, kad jie nespėja pasiruošti, tiesiog jie reaguoja į aplinkos sąlygas. Kol kas žiemai niekas nesiruošia.

Selemonas PALTANAVIČIUS