Mes turime 572 svečius online
Apsilankymai:
mod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_counter
mod_vvisit_counterŠiandien:10509
mod_vvisit_counterŠią savaitę:28930
mod_vvisit_counterŠį mėnesį:110679
mod_vvisit_counterPaeitą mėn.:116150

Kodėl tylima?

2021 m. lapkričio 20 d.

Dar vienas visuomenėje didelio atgarsio susilaukęs dalykas – Vilniaus universiteto „mokslininkų“ išplatintos „Lyčiai jautrios kalbos gairės“ ir siūlymas vyriškos giminės daiktavardį „žmogus“ neutralizuoti žodžiu „žmoga“. Kas tai? Visiška silpnaprotystė ar šlykštus pataikavimas? O gal tai pigus parsidavimas?

Lietuvių kalba ateina su motinos pienu, su pirmu įkvėptu lietuviško oro gurkšniu. Graudu ir pikta, kad kalba išbraukiama iš vertybių sąrašo, kad su ja galima elgtis kaip panorėjus. Lieka viena vienintelė vertybė – pinigai. Atlaikėme okupacijas, rusinimus, lenkinimus, tai kodėl dabar, kai turime savo valstybę, o kalba yra jos pagrindas, taip niekiname ir prievartaujame savo kalbą? Man baisu. Aš negirdžiu akademinės bendruomenės, negirdžiu Valstybinės lietuvių kalbos komisijos balso. Beveik negirdžiu rašytojų. Vienintelis Aivaras Veiknys sureagavo: „Reikia suvokti vieną elementarų dalyką: daiktavardžio giminė neturi nieko bendro su asmens lytimi. Aš ne profesorius, bet mielai tai įkalčiau kai kuriems mokslinį laipsnį turintiems žmonėms (!) į galvas. Kad nė minties daugiau nekiltų darkyti lietuvių kalbą, kuri neva kažką diskriminuoja. Visiškas absurdas. Visiškiausias. Aš suprantu, galima protestuoti, reikalauti daugiau teisių ir laisvių, net kabinti ant vėliavų liemenukus, bet taip nemokšiškai kėsintis į kertinius valstybės akmenis (o gimtoji kalba ir yra tas akmuo) – mažų mažiausiai vandalizmas.“ Jaunas žmogus išdrįso tai pasakyti ir buvo užsipultas agresyvios žmogystos. Kodėl tylima? Manau, kad yra vienintelė priežastis – baimė. Jei aš išsakysiu savo nuomonę garsiai, tai gali man pakenkti. Geriau ją pasilaikysiu sau. Tai kaip tada galima kalbėti apie laisvą žmogų? Žmogų, kuris gyvendamas savo šalyje bijo išsakyti savo nuomonę. O ką turiu daryti aš, eilinis lietuvis, jeigu tie, kurie baigė mokslus ir kurie privalėtų ginti kalbą, tyli? Man kalba ir tauta yra vienas ir tas pats. Kodėl mes taip lengvai leidžiamės nutautinami? Aš nenoriu, kad pyktis kauptųsi mumyse iki sprogimo.

Vytautas KAZIELA

Lietuvos rašytojų sąjungos narys