Mes turime 217 svečius online
Apsilankymai:
mod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_counter
mod_vvisit_counterŠiandien:2327
mod_vvisit_counterŠią savaitę:28260
mod_vvisit_counterŠį mėnesį:22200

Paukščiai jau laukia lesyklų

2021 m. lapkričio 20 d.

Lapkričio vidurys yra riba, kai baigiasi paukščių migracija ir prie mūsų namų susirenka tie sparnuočiai, kurie žiemą praleis kartu su mumis. Žinoma, taip įvyks, jeigu mes jiems įruošime lesyklą.

Lesyklos paukščiams – palyginti nauja globos priemonė. Dvidešimtojo amžiaus pradžioje lesyklos ir inkilai pradėti gaminti Jungtinėse Amerikos Valstijose, tuo metu paukščiai jau saugoti ir Europoje. Paukščių globos priemonių Lietuvoje pradininkas profesorius Tadas Ivanauskas ne tik skatino lesinti paukščius, žiemą pakabinti jiems javų kūlius, papilti pabirų, palikti riebalų, bet ir pats tą aktyviai darė. Jau prieš 40 metų Lietuvoje lesyklos buvo dažnoje kaimo sodyboje. Šiandien, reikia pripažinti, jos nėra tokios dažnos.

Ar sunku įrengti lesyklą? Ar tam reikia ypatingo sugebėjimo? Lesykla – bet kokia paukščių maitinimo vieta, kuri yra saugi ir, svarbiausia, visada pripildyta lesalo. Dabar daug kas paukščius lesina prakirptame plastmasiniame butelyje, pieno pakuotėje. Tradicinė mūsų visų įsivaizduojama lesykla – namelio formos, su stogu. Svarbus reikalavimas – jos dugnas turi būti su krašteliais, kad vėjas nenupūstų lesalo. Jeigu turite tik vieną lentą, kurią pritvirtinote palangėje ar ant tvoros, tiks ir ji – tiesiog, nuo jos teks dažniau valyti sniegą.

Turintys savo kiemą, gali įrengti paukščių maitinimo aikšteles. Tam žiemą nuvalomas kelių ar keliolikos kvadratinių metrų žemės plotelis, nušluojamas sniegas ir maistas beriamas tiesiog ant žemės, o kol kas paukščiai tiesiog pratinami prie šios vietos. Tiesa, prie aikštelės turėtų būti dygliuotų krūmų paukščiams slėptis. Tokias aikšteles mielai lankys ne tik zylės ar kėkštai, bet atbėgs kurapkos, atskris startos, juodagalvės sniegenos, strazdai, čimčiakai, svirbeliai. Koks maistas tinka šioje aikštelėje? Čia galima berti grūdų atliekas, avižas, saulėgrąžas, kruopas, tarkuotas morkas, virtas sutrintas bulves, supjaustytus obuolius. Kuo įvairesnis bus lesalas, tuo daugiau paukščių ras sau maistą.

Į lesyklas paprastai gali atskristi iki 10 – 12 paukščių rūšių. Jeigu lesykla yra netoli miško, parko ar sodo, jų įvairovė bus dar didesnė.

Lesyklos paukščių stebėjimas – malonus užsiėmimas. Tačiau žinojimas, kad taip mes išsaugome ne vieną gyvybę, mums turi būti geriausia visos žiemos dovana.

Visi, neabejingi paukščiams, turi žinoti paprastus, bet labai svarbius dalykus, vadinamus „postulatus“:

Įrenk lesyklą tik tada, jei žinai, kad lesinti paukščius galėsi visą žiemą.

Atmink, kad gamtoje išeiginių ir šventinių dienų nebūna. Paukščiai nieko nežino apie tavo rūpesčius ar ligą, jie visada laukia lesalo.

Lesalui tinka tik sveiki, be prieskonių, kuo natūralesni lesalai: saulėgrąžos, kanapės, avižos, balta duona, nesūdyti ir nevirti riebalai.

Pavasarį paukščius reikia baigti lesinti, kai tik atsiveria plikos žemės lopai. Tuo metu jie turi lesti tik natūralų lesalą.

Paukščių globa ir jų lesinimas žiemą – savanoriškas veiksmas. Jeigu jūs nenorite jų globoti, leiskite jiems skristi pas kaimyną, į jo lesyklą.

Selemonas PALTANAVIČIUS