Lapkričio 18 d. Kaune, Sugiharos namuose vyko Pasaulinės filosofijos dienos minėjimas. Minėjimo metu buvo aptarti Levo Karsavino (1882-1952) gyvenimo, kūrybinės veiklos ir įamžinimo klausimai.

Levas Karsavinas gimė 1882 m. gruodžio 1(14) d. Peterburge, žinomo aktoriaus Platono Karsavino ir rašytojos Anos Karsavinos šeimoje. Jo sesuo buvo garsi balerina Tamara Karsavina.

1901-1906 m. Peterburgo universiteto Istorijos-filologijos fakultete L. Karsavinas studijavo viduramžių istoriją. Baigęs studijas dirbo Peterburgo universiteto Visuotinės istorijos katedroje. 1908 m. Peterburgo universitetas apdovanojo L. Karsaviną aukso medaliu už diplominį darbą „Sidonius Apollinaris – V amžiaus kultūros atstovas“. 1916 m. gavo daktaro laipsnį. Tais pačiais metais Peterburgo dvasinė akademija jam suteikė teologijos daktaro laipsnį. 1918 m. buvo paskirtas Peterburgo universiteto profesoriumi. 1920-1921 m. buvo Peterburgo universiteto rektorius. 1921 m. išrinktas universiteto Visuomenės mokslų fakulteto profesoriumi. 1921-1922 m. buvo Humanitarinių mokslų fakulteto dekanas.

1922 m. lapkričio mėn. L. Karsavinas su žmona ir 3 dukromis buvo įsodintas į vokiečių laivą ir kartu su kitais tremtiniais išsiųstas į Vokietiją.

1927 m., atsisakęs kunigaikščio D. Sviatopolskio-Mirskio pasiūlymo dėstyti Oksfordo universitete, priėmė prof. Augustino Voldemaro kvietimą dirbti Lietuvos universitete Kaune. 1928 metų sausio mėnesį Lietuvos universitete (vėliau VDU) pradeda skaityti paskaitas, vesti seminarus rusų kalba, tuo pat metu intensyviai mokosi lietuvių kalbos ir jau 1929 metų pradžioje paskaitas skaito lietuviškai. Kaune jis išleidžia knygą rusų kalba „Apie asmenybę“ ir lietuvių kalba „Istorijos teorija“. 1931 metais verčia į lietuvių kalbą G.Hėgelio „Dvasios fenomenologiją“, tais pačiais metais išleidžiamas ir „Europos kultūros istorijos“ pirmasis tomas. 1935 metais L.Karsavinas pradėjo redaguoti Vytauto Didžiojo universiteto mokslo žurnalą „Senovė“.

Nuo 1940 m. iki 1945 m. jis buvo Vilniaus universiteto profesorius, Visuotinės istorijos katedros vedėjas.

Nuo 1941 m. L. Karsavinas dirbo Dailės muziejuje: muziejaus ekspertu (1941 m.), vėliau – Bibliotekos ir grafikos skyriaus, fotoarchyvo vadovu, muziejaus direktoriumi (1944 08 25-1949 04 18).

1949 m. liepos 9 d. jis areštuojamas ir įkalinamas, o 1950 m. kovo 14 d, Ypatingasis pasitarimas prie SSRS MGB nuteisė L. Karsaviną 10 metų laisvės atėmimu, bausmę atliekant pataisos darbų lageryje. Filosofas buvo įkalintas Abezės lageryje Komijoje ir 1952 m. liepos 12 d. numiršta.

Pastebėtina, kad 1619 m. neramią lapkričio naktį žymų prancūzų filosofą Renė Dekartą aplanko trys sapnai, kurie padeda jam suformuluoti savo garsųjį filosofinio mąstymo metodą – abejoju, vadinasi, mąstau (lot. dubito, ergo cogito). Gal neatsitiktinai ir pirmasis Pasaulinės filosofijos dienos minėjimas įvyko Prancūzijoje 2002 m. lapkričio 21 d., UNESCO būstinėje Paryžiuje.

Dr. Raimundas KAMINSKAS